Popiežius olimpinių žaidynių proga: sportas padeda siekti gyvenimo pilnatvės
„Kaip žinome, sportas gali būti profesionalus ir labai specializuotas. Nors tokią sporto formą praktikuoja nedaugelis, tačiau ji kelia susižavėjimą ir entuziazmą daugelio širdyse, kurios virpa pagal sportininkų pergalių ar pralaimėjimų ritmą. Tačiau sportas yra ir plati veikla, atvira visiems, tarnaujanti kūno bei sielos sveikatai“, – rašo popiežius ir toliau aštuoniuose laiško skyriuose iš krikščionybės pozicijų nagrinėja įvairius sporto aspektus.
Pirmajame skyriuje, kuriame kalbama apie sporto ir taikos kūrimo sąsajas, popiežius pabrėžia, kad sportas per visą istoriją buvo laikomas svarbiu taikos ir tarpusavio supratimo skatinimo veiksniu. Popiežius primena olimpinių paliaubų tradiciją, gimusią Antikos laikų Graikijoje, kai žaidynių laikotarpiui būdavo sustabdomi karai. Sporto varžybos, vykstančios pagal aiškias taisykles ir grindžiamos tarpusavio pagarba, ugdė ir ugdo bendruomeniškumą bei bendrojo gėrio siekimą. Priešingai, karas yra visiška žmoniškumo nesėkmė, todėl dabar vykstančių žiemos olimpinių žaidynių kontekste būtų labai prasminga, jei būtų sugrįžta prie olimpinių paliaubų tradicijos.
Toliau savo laiške rašydamas apie sporto ugdomąją vertę popiežius primena, kad Šventajame Rašte, ypač šv. Pauliaus laiškuose, netrūksta iš sporto srities paimtų metaforų, naudojamų dvasiniam gyvenimui apibūdinti. Popiežius pabrėžia, kad žmogus yra kūno ir dvasios vienovė, todėl fizinė veikla nėra priešinga dvasiniam augimui. Priešingai, krikščioniškoji teologija nuo seno supranta žmogaus kūno svarbą ir teigiamai žiūri į jo ugdymą.
Trečiajame skyriuje į sportą kaip ugdomąją veiklą žiūrima kiek platesniame kontekste – aptariama sporto vieta kultūroje ir švietime. Popiežius primena Bažnyčios istorijoje svarbius ugdytojus, kurie sportą laikė neatsiejama žmogaus formavimo dalimi. Sportas – tai labai palanki erdvė dialogui su jaunimu. Apskritai sportas tampa universalia kalba, padedančia kurti ryšius tarp skirtingų kultūrų, tautų ir religijų.
Ketvirtajame laiško skyriuje, skirtame sporto įtakai asmens raidai, nagrinėjama sportinė patirtis kaip savęs peržengimo ir džiaugsmo šaltinis. Pabrėžiama komandinio žaidimo reikšmė, ugdanti bendradarbiavimą, savęs nesureikšminimą ir bendrą atsakomybę. Tokia patirtis padeda žmogui augti ne tik kaip sportininkui, bet ir kaip asmeniui.
Toliau savo laiške popiežius rašo apie šiais laikais kylančias grėsmes sporto vertybėms. Visų pirma paminėtas sporto pajungimas ekonominiams interesams. Kai pelnas ir rezultatas tampa svarbesni už žmogaus orumą, sportas praranda savo ugdomąją prasmę. Popiežius mini ir tokius su sportu susijusius smerktinus dalykus kaip dopingas, korupcija ir azartiniai lošimai. Jie ne tik žaloja tiesiogiai įsivėlusius žmones, bet ir pakerta visuomenės pasitikėjimą sportu.
Šeštajame skyriuje iškelti du dalykai, kurie, nors gali skambėti kaip vienas kitam prieštaraujantys, iš tiesų turi daug bendra – varžybos ir susitikimo kultūra. Sporte varžybos yra ir turi būti suvokiamos kaip siekis tobulėti, o ne kova. Leonas XIV pabrėžia aiškių taisyklių ir ribų, sąžiningumo bei pagarbos reikšmę. Sportas moko laimėti be arogancijos ir pralaimėti be pažeminimo. Taip jis ugdo brandų požiūrį į gyvenimą ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis.
Septintajame laiško skyriuje Leonas XIV rašo apie su sportu kartais susijusias tokias neigiamybes kaip kai kurių didelės sėkmės sulaukusių sportininkų narcisizmas ar sporto sirgalių kone stabmeldiškas santykis su garsiais sportininkais. Šioje laiško dalyje taip pat minimas sporto politinio instrumentalizavimo pavojus. Popiežius įspėja dėl grėsmės išduoti sporto žmogiškąjį ir žaidybinį pašaukimą. Jis ragina saugoti sportą kaip tarpasmeninius santykius ir bendruomeniškumą ugdančią patirtį.
Paskutinė laiško dalis skirta sporto pastoracijai. Popiežius kviečia Bažnyčią palydėti žmones, susijusius su sporto pasauliu. Pasak Leono XIV, sportas yra svarbi ugdymo ir pastoracijos erdvė, ypač jaunimo aplinkoje. Laiškas užbaigiamas kvietimu matyti sportą kaip kelią į gyvenimo pilnatvę, kuri gimsta ne iš pergalės bet kokia kaina, bet iš bendrystės ir vilties. (jm / Vatican News)
