Popiežiaus vizitas Romos parapijoje
Vizitas truko apie tris valandas. Šventasis Tėvas iš Vatikano išvyko šiek tiek po 8 ryto ir netrukus bazilikos kieme jau sveikinosi su parapijos jaunuoliais ir vaikais. Mišių homilijoje Leonas kalbėjo apie kelias temas, kurias gavėnios kontekste siūlo sekmadienio liturginiai skaitiniai: apie Krikštą ir laisvę, apie laimę ir buvimą raugu.
Pirmasis skaitinys iš Pradžios knygos kalba apie tai, kad esame kūriniai ir kad turime laisvę atpažinti ir priimti Dievą, tokį skirtingą nuo mūsų, kuris taip pat pripažįsta ir priima savo kūrinių skirtingumą. Didysis išmėginimas nėra draudimas, kaip dažnai manoma, bet santykio galimybė. Būtent čia įsiterpia gundytojas, siūlydamas tapti „kaip Dievas“, patiems pasiimti tai, ko Dievas esą jiems nenori duoti, kad išlaikytų mus priklausomybės ir nepilnavertiškumo būsenoje. Pradžios knygoje pristatoma žmogaus laisvės drama. Jos tęsinį matome Jėzaus gundymo epizode, kuriame tarsi vėl klausiama: ar galiu visiškai realizuoti savo gyvenimą ištardamas „Taip“ Dievui? Ar turiu nuo jo išsilaisvinti, kad pats būčiau laisvas ir laimingas? Dievo Sūnus atmeta senojo Priešo klastas ir per „Taip“ Dievui parodo mums, kaip tapti naujais ir visiškai laisvais žmonėmis. Krikšto sakramento malonė yra būtent tokia – per Jėzaus įsikūnijimą, mirtį ir prisikėlimą mes tampame atnaujintomis būtybėmis. Krikšte Dievo malonė susitinka su žmogaus laisve. Krikšto malonė, priduria Leonas, neapsiriboja apeigų vieta ir laiku, bet yra dinamiška, ji lydi mūsų santykį su Dievu ir su artimu visą gyvenimą. Tai laisvos ir dovanojamos meilės santykis, kuriuo nesiekiama, skirtingai nei siūlė velnias Jėzui, užvaldyti kitus.
Būtent tai daro krikščionį Evangelijos raugu visuomenėje ir tai, pasak popiežiaus, yra Švč. Širdies parapijos pašaukimas. Ji yra tokioje vietoje, kurioje išryškėja didelio miesto prieštaravimai. Parapijos teritorijoje gyvena daugybė studentų, ją kasdien kerta į darbą keliaujantys žmonės, su gera kelionės nuotaika atvyksta ir išvyksta turistai. Tuo pat metu šalia tų, kurie sau gali leisti visus patogumus, „Caritas“ centre prie „Termini“ stoties glaudžiasi migrantai ir pabėgėliai, bedarbiai. Greta tų, kurie sąžiningai uždirba duoną, yra kas pelnosi iš prekybos narkotikais ir prostitucijos.
„Jūsų parapija yra kviečiama įsipareigoti tokioje tikrovėje, būti Evangelijos raugu šioje teritorijoje, būti artumo ir meilės ženklu. Dėkoju saleziečiams už jų kasdienį nenuilstamą darbą ir raginu visus toliau būti mažąja šviesos ir vilties liepsnele“, – homilijoje sakė popiežius, kuris Švč. Jėzaus Širdies parapijos vizitą užbaigė privačiu susitikimu su parapijos sielovadine taryba ir su joje dirbančiais saleziečiais.
(RK / Vatican News)
