Leonas XIV: „Bažnyčia gali ir turi tarnauti visuomenei“
Jis pasidžiaugė, kad jie priklauso tai pusei, kuri sako „Ne“ korupcijai, išnaudojimui darbe, neteisingumui, lengvam uždarbiui neteisėtais būdais. „Policoro projekto“ dalyviai skyrė daug laiko kalbėjimui apie darbą, teisingumą, bendrąjį gėrį ir taiką parapijose bei mokyklose. „Tvarstėte nuošalyje paliktų, nusivylusių ir nuo visko nutolusių jaunuolių žaizdas. Ačiū už visą šį sėjamą gėrį! Ačiū, kad puikiai suprantate, jog nė vienas jaunuolis negali būti paliktas sėdėti „ant suoliuko“, bet turi būti remiamas, kad įgyvendintų savo svajones ir gerintų pasaulį“, – kalbėjo popiežius, paminėdamas tuos, kurie rėmė ir toliau remia, augino, perduodami atsakomybę iš kartos į kartą, projektą – socialinės ir jaunimo sielovados atsakinguosius, „Caritas“, Italijos vyskupų konferenciją. Tai gražus pavyzdys, kaip Bažnyčia gali ir turi tarnauti šaliai.
„Už viską dėkojame Viešpačiui, kuris Šventosios Dvasios jėga padarė jus gyvybingus ir vaisingus socialinėje srityje, gebančius mylėti gyvenimą“, – pridūrė popiežius. Antra vertus, projekto poreikis nesumenko. Ištuštėjusiose ir senstančiose vietovėse esantys jaunuoliai rizikuoja užsidaryti ir nuleisti rankas.
„Tegul nebūna pamirštų. Tegul nebūna apleistų. „Policoro projektas“ gimė kaip bažnytinė patirtis ir yra Bažnyčios, kuri ne tik nori kažką padaryti dėl jaunimo, bet juos pačius daro savo kelio bei kiekvienos teritorijos ateities kūrėjais, vaizduotės vaisius. Kartu su jumis mes esame Bažnyčia, tarnaujanti pasauliui kaip raugas tešloje“, – pakartojo Leonas, ragindamas vadovautis keliomis gairėmis, visų pirma Evangelija, gebančia pakeisti širdis. Kita gairė – Bažnyčios socialinis mokymas, leidžiantis mylėti savo laiką ir interpretuoti tikrovę, atsispirti negatyvumo ligai. Tai ne naivumas, bet Dvasios ugnies ir pranašystės išsaugojimas.
Dar viena gairė – bendruomeniškumas Bažnyčioje ir visuomenėje. Dabartinė kultūra linksta mus atsiskirti, kad tarpusavyje konkuruotume. Tačiau tikrąjį darbo, ekonomikos, politikos, komunikacijos pagrindą kuria ne vieniši lyderiai, o socialinių santykių ekspertai.
Galiausiai Leonas pakvietė atsiminti daugybę tų, kuriuos galėtume pavadinti tėvais ir motinomis Dvasioje, kurių liudijimas ir darbas keitė miestus, teritorijas, visą šalį, pradedant nuo praeities šventųjų iki mūsų amžininkų, kurie stovėjo teisingumo pusėje, kartais ir savo gyvybės kaina.
„Teka šventumo upė, kuri mūsų bendruomenes daro vaisingomis. Tai konkretus ženklas, kad Dievas mūsų nepalieka vienų. Jis mus mylėjo ir myli, nenuilstamai rodė save per žmones iš kūno ir kraujo, gebančius pakeisti socialinį gyvenimą ir evangelizuoti darbo pasaulį. Iš jų mokykitės drąsos ir kasdienio atvirumo Dievo malonei“, – linkėjo Leonas XIV. (RK / Vatican News)
