Popiežiaus žinia misijų dienai: krikščionybė – tai ne idėjos ir praktikos, bet vienybė su Kristumi
Šiemet sukanka 100 metų nuo Pasaulinių misijų dienų įvedimo. Šią kasmetinę dieną 1926 m. įvedė popiežius Pijus XI ir nurodė, kad ji būtų kasmet minima priešpaskutinį spalio mėnesio sekmadienį. Šiais metais tai yra spalio 18 d.
„Užbaigus Jubiliejaus metus noriu paraginti, kad visa Bažnyčia su džiaugsmu ir uolumu Šventosios Dvasios vedama tęstų misionierišką kelionę, kuriai reikia su Kristumi susivienijusių širdžių, susitaikiusių bendruomenių, pasirengimo bendradarbiauti“, – rašo Leonas XIV.
„Viena Kristuje“
Bažnyčios misijos pamatas ir centras, primena popiežius, yra vienybės su Kristumi slėpinys. Prieš kančią Jėzus meldė Tėvą: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse“ (Jn 17, 21). Šiais žodžiais išreikštas giliausias Viešpaties Jėzaus troškimas ir kartu Bažnyčios, jo mokinių bendruomenės, tapatybė: turime gyventi bendrystėje, kuri kyla iš Švč. Trejybės, siekdami visų žmonių brolystės ir darnos su visa kūrinija. Būti krikščionimis – tai ne tik laikytis tam tikrų idėjų ir praktikų, bet pirmiausia gyventi vienybėje su Kristumi.
Todėl pirmutinis Bažnyčios misijos tikslas yra išlaikyti gyvą ir nuolat atnaujinti dvasinę ir brolišką visų jos narių vienybę. Daugelyje situacijų matome konfliktus, poliarizaciją, nesusipratimus, nepasitikėjimą. Jei tai vyksta krikščionių bendruomenėse, nukenčia jų liudijimo patikimumas. Evangelizacijos misija, kurią Kristus patikėjo savo mokiniams, pirmiausia reikalauja susitaikiusių ir bendrystės trokštančių širdžių. Dėl to labai svarbu stiprinti ekumeninį bendradarbiavimą su visomis krikščioniškomis Bažnyčiomis, pasinaudojant ir naujomis galimybėmis, kurias atvėrė ką tik vykęs bendras Nikėjos susirinkimo 1700-ųjų metinių minėjimas.
Būti „viena Kristuje“ reiškia, kad turime visada žvelgti į Viešpatį, kad jis tikrai būtų mūsų asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo, kiekvieno žodžio, darbo, tarpasmeninių santykių centre, kad ir mes, kaip kitados šv. Paulius, galėtume su nuostaba pasakyti: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 20).
„Susivieniję misijoje“
Toliau savo žinioje popiežius pabrėžia, kad tikinčiųjų tarpusavio vienybė, jų brolystės ir solidarumo liudijimas yra esminė jų skelbimo patikimumo sąlyga. Jei Evangeliją skelbia vieningi krikščionys, jų skelbimas įgyja visą savo komunikacinę galią.
Žinoma, priduria popiežius, misijos vienybė turi būti suprantama ne kaip vienodumas, bet kaip skirtingų charizmų suderinimas siekiant to paties tikslo – parodyti žmonėms Kristaus meilę ir pakviesti visus susitikti su juo. Evangelizacija yra sėkminga, kai bendruomenės bendradarbiauja tarpusavyje ir kai visus kultūrinius ir liturginius skirtumus sugebama suderinti ir harmoningai išreikšti kaip vieno tikėjimo aspektus.
Skelbti, gyventi ir dalytis Dievo meile
Jei vienybė yra misijos sąlyga, tai jos esmė yra meilė, toliau rašo popiežius. Evangelija, kurią esame siunčiami skelbti pasauliui, yra ne abstraktus idealas, bet Geroji Naujiena – žinia apie ištikimą Dievo meilę, įsikūnijusią Jėzaus Kristaus asmenyje ir gyvenime. Bažnyčios ir visų jos narių, vedamų Šventosios Dvasios, misija – tai Kristaus misijos tąsa. Ši misija gimsta iš meilės, gyvenama su meile ir veda į meilę.
Galiausiai Leonas XIV dėkoja mūsų laikų misionieriams ir misionierėms ad gentes – žmonėms, kurie paliko savo šalis, savo šeimas ir visą saugumą ir išvyko skelbti Evangelijos, nešti Kristaus ir jo meilės į dažnai sudėtingas, varganas, konfliktų paženklintas vietas. Popiežius kreipiasi į visus Bažnyčios narius ir prašo prisijungti prie misionierių pastangų, už juos melstis ir juos remti. „Jūsų maldos ir konkreti parama, ypač Pasaulinės misijų dienos proga, bus didelė pagalba nešant Dievo meilės Evangeliją visiems, ypač vargingiausiems ir tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – rašo popiežius Leonas. (jm / Vatican News)
