Popiežiaus žinia Komunikacijos dienai: saugoti žmogaus balsą ir veidą

Kaip kasmet, sausio 24-ąją – žurnalistų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Salezo liturginio minėjimo dieną – paskelbta popiežiaus žinia, skirta Pasaulinei socialinės komunikacijos dienai. Šis minėjimas kasmet švenčiamas septintąjį Velykų (Lietuvoje – Šeštinių) sekmadienį; šiemet – tai gegužės 17 d. Popiežiaus žinios tema: „Saugoti žmonių balsus ir veidus“.

Popiežius primena, kad nuo pat sukūrimo Dievas norėjo, jog žmogus būtų jo pašnekovas. Dėl to, kaip teigia šv. Grigalius Nysietis, Dievas įspaudė žmogaus veide savo meilės atspindį, kad žmogus mylėdamas išreikštų visą savo žmogiškumą. O tai reiškia, kad žmogus nėra iš anksto nulemta biocheminių algoritmų sistema, bet kiekvienas asmuo turi nepakartojamą ir nepakeičiamą pašaukimą, kuris atsiskleidžia gyvenime ir yra išreiškiamas visų pirma per bendravimą su kitais.

Šiais laikais į visas žmonių bendravimo sritis įsiveržė naujos skaitmeninės technologijos. Jei jos nėra atsakingai naudojamos, gali iš esmės pakeisti kai kuriuos pamatinius žmonijos civilizacijos pagrindus. Dirbtinio intelekto sistemos, gebančios imituoti žmogaus balsus ir veidus, žinias ir išmintį, sąmoningumą ir atsakomybę, empatiją ir draugystę, gali ne tik įsiskverbti į informacines ekosistemas ir sutrikdyti jų veikimą, bet ir paveikti patį giliausią komunikacijos lygmenį – žmonių tarpusavio santykius. Todėl į sparčią komunikacijos technologijų, ypač dirbtinio intelekto, plėtrą reikia žiūrėti ne tik kaip į technologinį, bet ir kaip į antropologinį iššūkį. Saugoti balsus ir veidus reiškia saugoti pačius save, rašo popiežius.

Popiežiaus žinioje kalbama apie kai kurias sritis, kuriose šiandien dažniausiai susiduriame su skaitmeninių technologijų poveikiu. Visų pirma – tai socialiniai tinklai, kurių algoritmai, sukurti tam, kad skatintų didesnį vartotojų įsitraukimą, o kartu ir atneštų daugiau materialinės naudos platformų savininkams, skatina greitas emocijas, slopina gilesnį apmąstymą ir pastangas suprasti. Tokie algoritmai uždaro žmones į lengvo pritarimo ir greito pasipiktinimo burbulus, silpnina gebėjimą klausytis ir kritiškai mąstyti, o kartu didina visuomenės poliarizaciją.

Paminėtas ir naivus, nekritiškas pasitikėjimas dirbtiniu intelektu kaip visažiniu „draugu“, informacijos ir patarimų šaltiniu. Toks požiūris silpnina žmogaus gebėjimą analitiškai ir kūrybiškai mąstyti. Nors dirbtinis intelektas gali padėti atlikti tam tikras komunikacines užduotis, atsisakymas asmeninio mąstymo pastangų ir pasitenkinimas vien statistine, dirbtinai sudaryta informacija ilgainiui gali slopinti žmogaus kognityvinius, emocinius ir komunikacinius gebėjimus. Popiežiaus žinioje kalbama ir apie tai, kad dirbtinio intelekto sistemos vis dažniau naudojamos tekstų, vaizdo ir muzikos kūrimui. Kyla pavojus, jog žmonės taps pasyviais anonimiškų, be aiškios autorystės ir be kūrėjo meilės pagamintų produktų vartotojais.

Kalbant apie naujųjų technologijų galimybes ir jų keliamus iššūkius, nereikia pamiršti, jog svarbiausias klausimas yra ne tai, ką gali ar galės padaryti mašinos, bet tai, ką galime ir galėsime padaryti mes patys, išmintingai naudodami šiuos galingus įrankius. Popiežiaus žinioje pabrėžiama, kad šių svarstymų tikslas yra ne stabdyti skaitmeninę pažangą, bet padaryti, kad šios technologijos taptų tikromis žmogaus sąjungininkėmis. Tokia sąjunga, pasak popiežiaus, turi remtis trimis pagrindiniais principais – atsakomybe, bendradarbiavimu ir ugdymu.

Atsakomybė tenka visų pirma dirbtinio intelekto bei kitų naujųjų informacijos technologijų kūrėjams, iš kurių reikalaujama sąžiningumo, skaidrumo, gebėjimo numatyti savo sprendimų poveikį ateityje. Atsakomybė tenka ir nacionaliniams ir tarptautiniams įstatymų leidėjams. Popiežius pabrėžia visų bendradarbiavimo būtinumą: technologijų kūrėjai, įstatymų leidėjai, kūrybinės grupės, akademinė bendruomenė, menininkai, žurnalistai ir švietėjai turi kartu kurti sąmoningą ir atsakingą skaitmeninę pilietinę kultūrą.

Būtinas ir naujųjų technologijų vartotojų ugdymas – reikia stiprinti kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti informacijos šaltinių patikimumą, suprasti psichologinius mechanizmus, veikiančius informacijos vartojimą, padėti šeimoms ir bendruomenėms formuoti sveiką komunikacijos kultūrą. Kaip kitados pramonės revoliucija pareikalavo skatinti žmonių elementarų raštingumą, taip dabar skaitmeninė revoliucija reikalauja ugdyti skaitmeninį raštingumą.

Baigdamas šių metų Pasaulinei komunikacijos dienai skirtą žinią popiežius kartoja raginimą visose naujosios komunikacijos srityse saugoti žmogaus balsą ir veidą, nes savo veidu ir balsu žmogus bendrauja su kitu žmogumi, išreiškia tikrąją tiesą apie save kaip neprilygstamu orumu apdovanotą asmenį. Tokiai autentiškai komunikacijai turi tarnauti ir kiekviena technologinė naujovė. (jm / Vatican News)

2026 sausio 24, 14:46