Leonas XIV Romos kurijai: kiekvieno darbas yra svarbus visiems
Kurijos vardu popiežių su Šv. Kalėdomis pasveikino kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re, po jo kalbos į susirinkusius kreipėsi popiežius Leonas.
Popiežius visų pirma pastebėjo, kad mums sušvintanti Kalėdų šviesa yra kvietimas iš naujo atrasti kuklios Betliejaus grotos naujumą, apgaubiantį žmonijos istoriją ir visą kūriniją. Šios šviesos sužavėti galime eiti su džiaugsmu ir viltimi, nes mums užgimė Išganytojas. Dievas tapo kūnu, jis tapo mūsų broliu ir visiems laikams pasilieka Dievu-su-mumis. Su tokiu džiaugsmu širdyje ir gilia padėka galime pažvelgti ir į poslinkius, vykstančius Bažnyčios gyvenime, pažymėjo popiežius.
Popiežius Leonas prisiminė šiemet mirusį savo pirmtaką popiežių Pranciškų pažymėdamas, kad jo pranašiškas balsas, pastoracinis stilius ir turtingas magisteriumas paženklino Bažnyčios pastarojo laikotarpio gyvenimą. Jis drąsino į centrinę vietą sugrąžinti Dievo gailestingumą, veiksmingiau evangelizuoti, būti džiugia ir linksma, visiems svetinga ir vargstantiems atidžia Bažnyčia.
Bažnyčia pagal savo prigimtį yra ekstravertiška, žvelgianti į pasaulį, ji – misionieriška. Ji gavo iš Kristaus Dvasios dovaną, kad visiems neštų gerąją Dievo meilės žinią, sakė popiežius, primindamas savo pirmtako drąsinimą Evangelii gaudium kurti misionieriškesnę Bažnyčią, siunčiamą Kristaus suteiktos neišsemiamos jėgos. Jėzaus paliepime „Eikite“ glūdi visuomet naujos Bažnyčios evangelizavimo misijos aplinkybės ir iššūkiai. Visi, pažymėjo Leonas, esame pašaukti naujam „išėjimui“ į misiją. Pirmasis didysis išėjimas buvo Dievo, kuris išėjo iš savęs, kad eitų į mus. Būtent šią žinią skelbia Kalėdų slėpinys: Sūnaus misiją sudaro jo atėjimas į pasaulį.
Paminėjęs Romos kurijos vaidmenį Bažnyčios misijoje, popiežius pažymėjo, kad jos struktūros neturėtų apsunkinti ir sulėtinti Evangelijos „bėgimo“ ar kliudyti evangelizavimo dinamizmo, o, priešingai, siekti, kad visos jos taptų misionieriškesnės, taip pat tarnaujančios vietinėms Bažnyčioms ir jų ganytojams. „Mums reikia Romos kurijos, kurios institucijos ir pareigybės būtų suvokiamos žvelgiant į didžiuosius nūdienos bažnytinius, pastoracinius ir socialinius iššūkius, o ne tik užtikrinant einamųjų dalykų administraciją.“
Kalėdos primena, jog Jėzus atėjo, kad parodytų mums tikrąjį Dievo kaip Tėvo veidą, kad taptume jo vaikais, o tarpusavyje – broliais ir seserimis, būtume ženklu naujos žmonijos, paremtos ne savanaudiškumo ir individualizmo logika, bet vienų kitiems meile ir solidarumu. To labai reikia tiek Bažnyčios viduje, tiek santykiuose su pasauliu.
Žvelgdamas į Bažnyčios vidaus gyvenimą, popiežius aiškino, kad Kurijoje tarnaujantieji yra ypač pašaukti būti Kristaus bendrystės kūrėjais, Kristaus, prašančio, kad Bažnyčios išraiška būtų sinodiška, kurioje visi bendradarbiauja ir darbuojasi toje pačioje misijoje, kiekvienas pagal savo charizmą ir gautą vaidmenį. Kasdieniuose varguose gera rasti draugus, kuriais galima pasitikėti, kai atsisakoma kaukių ir gudrybių, kai žmonės neišnaudojami ir neapeinami, kai vieni kitiems padeda, pripažįsta vieni kitus, vengia nepasitenkinimų ir nuoskaudų. Turime siekti asmeninio atsivertimo, kad mūsų santykiuose ryškėtų Kristaus meilė, daranti mus broliais.
Popiežius patikino, kad to paties reikia santykiuose su išore, su pasauliu, kurį žeidžia nesutarimai, smurtas ir konfliktai, kuriame auga agresyvumas ir pyktis, neretai išnaudojamas skaitmeninio pasaulio ir politikos. Mes esame Dievo karalystės mokiniai ir liudytojai, Kristaus pašaukti būti visuotinės brolybės raugu skirtingoms tautoms ir religijoms bei skirtingos kalbos ir kultūros vyrams ir moterims. Bažnyčios misija ir bendrystė yra galimos, jei į centrą susigrąžinsime Kristų. Šiemet švęstas Jubiliejus priminė, kad tiktai Kristus yra viltis, kuri neapleidžia, ir jo metu švęstos dvi sukaktys – Nikėjos ir Vatikano II susirinkimų – priminė mūsų tikėjimo ištakas, sustiprino Bažnyčią ir paskatino eiti į pasaulį bei išgirsti nūdienos žmonių džiaugsmo ir vilties, liūdesio ir baimės priežastis. Popiežius, be to, prisiminė popiežiaus šv. Pauliaus VI prieš penkis dešimtmečius paskelbtą paraginimą Evangelii nuntiandi, citavo dvi reikšmingas ir aktualias mintis. Pirma: visa Bažnyčia gauna misiją evangelizuoti ir kad kiekvieno įnašas yra svarbus visiems. Antra: nuoširdaus krikščioniškojo gyvenimo liudijimas, paaukotas Dievui nenutraukiama bendryste, bet kartu padovanotas artimui beribiu uolumu, yra pirmoji evangelizavimo priemonė. „Prisiminkime tai vykdydami savo tarnystę Kurijoje“, – ragino popiežius Leonas pakartojęs, kad kiekvieno darbas yra svarbus visiems ir kad krikščioniško gyvenimo liudijimas, kuriuo išreiškiama bendrystė, yra pirmoji ir didžiausia tarnystė, kurią galime pasiūlyti.
„Dievas nesigėdija žmogaus menkumo, jis įžengia į jį. Dievas myli tai, kas prarasta, nevertinama, nereikšminga, atstumiama, silpna, prislėgta, – cituodamas garsųjį protestantų teologą ir XX a. kankinį D. Bonhoferį sakė Leonas XIV ir pridūrė: – Viešpats tesuteikia savo atleidimą, atjautą ir meilę, kad kasdien taptume jo mokiniais ir liudytojais. Nuoširdžiai visiems linkiu Šventų Kalėdų. Viešpats teatneša savo šviesą ir suteikia pasauliui taiką.“ (SAK / VaticanNews)
