Leonas XIV: Jubiliejus yra iškalbus naujo pasaulio ženklas
Popiežius mišparų homilijoje kvietė dėkoti Dievui už besibaigiančio Jubiliejaus dovaną. Pasak Leono XIV, Jubiliejus buvo ypatingas Dievo vilties plano žmonėms ir pasauliui ženklas.
Per Mišparus skaityta apaštalo Pauliaus Laiško galatams 4-ojo skyriaus ištrauka pasakojo apie laikų pilnatvę, kai Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad įgytume įvaikystę. Šitaip pristatytas Kristaus slėpinys leidžia samprotauti apie didelį planą žmonijos istorijai. Slėpiningą planą, tačiau su aiškiu centru, kuris yra tarsi saulės apšviestas, tarsi tankaus miško apsuptas aukštas kalnas. Šis centras yra laikų pilnatvė, patikino Leonas XIV.
Šio plano aidas skamba Laiško efeziečiams giesmėje: „Paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje“ (Ef 1, 9–10).
Broliai ir seserys, nūdieną jaučiame šio išmintingo, geranoriško ir gailestingo plano poreikį. Tebūna jis laisvas ir išlaisvinantis projektas, taikus, ištikimas, apie kurį šlovinimo giesmėje giedojo Švč. M. Marija: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso“ (Lk 1, 50).
Ir kiti planai gaubia pasaulį. Tai labiau strategijos, kuriomis siekiama užkariauti rinkas, teritorijas ir įtakos zonas – ginkluotos strategijos, mėgstančios veidmainiškas kalbas, ideologinius pareiškimus, melagingus religinius motyvus.
Tačiau Šventoji Dievo Motina, mažiausia ir didžiausia iš kūrinių, viską mato Dievo žvilgsniu. Mato, kad Aukščiausiasis savo rankos galybe išsklaido išdidžiųjų ketinimus, nuverčia galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius, alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia (žr. Lk 1, 51–53).
Dievui patinka viltis mažųjų širdimis ir jis tai daro juos įtraukdamas į savo išganymo planą. Kuo gražesnis planas, tuo didesnė viltis. Pasaulis šitaip gyvuoja, palaikomas daugelio paprastų, tik Dievui žinomų, asmenų vilties. Vienas iš jų – Galilėjos žvejys Simonas, kurį Jėzus pavadinu Petru. Dievas Tėvas jam suteikė tokį tyrą ir dosnų tikėjimą, kad Viešpats ant jo pamato galėjo kurti savo bendruomenę. Ir šiandien mes tebesimeldžiame prie jo kapo, prie kurio atvyksta piligrimai iš viso pasaulio, kad atnaujintų savo tikėjimą į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Tai ypatingu būdu vyko per šiuos besibaigiančius Šventuosius metus.
Jubiliejus yra iškalbus naujo pasaulio – pagal Dievo planą atsinaujinusio ir susitaikiusio – ženklas. Pagal šį planą Apvaizda skyrė ypatingą vietą Romos miestui. Ne dėl jos šlovės ir galios, o todėl, kad jame dėl Kristaus kraują praliejo Petras, Paulius ir daug kitų kankinių. Būtent todėl Roma yra Jubiliejaus miestas.
Krikščioniškos vilties palaikomas Romos miestas tetarnauja Dievo meilės planui, skirtam žmonijos šeimai. Tepadeda mums tai pasiekti Šventoji Dievo Motina – Romiečių Gelbėtoja ir Sveikata – Salus Populi Romani. (SAK / VaticanNews)
