Guodžiančiųjų jubiliejus. Maldos vigilija Vatikane
Po Žodžio liturgijos du maldininkai pasidalijo liudijimais, tada pasisakė ir popiežius Leonas, homilijoje atkreipęs dėmesį į paguodos ir ašarų reikšmę, Viešpaties artumą ir viltį, kuri nenuvilia, patiriamą blogį ir teisingumą, prisiminė patyrusius neteisingumą ir piktnaudžiavimo smurtą, taip pat iš Bažnyčios narių, ir meldė Dievo Motinos paguodos sužeistiesiems, užtarė smurto, bado ir karų prispaustas tautas, kurios šaukiasi taikos.
Popiežius sakė, kad guosti yra visus įpareigojantis uždavinys. „Dievas kviečia mus paguosti daugelį brolių ir seserų, išgyvenančių trapumo, liūdesio ir skausmo situacijas. Visiems, kurie liūdi, prarado viltį, serga ar gedi labai aiškiai suskamba pranašiškas skelbimas apie Viešpaties norą užbaigti visas kančias ir jas paversti džiaugsmu. Šis atjautus žodis, tapęs kūnu Kristuje, yra gerasis samarietis, kuris patepa mūsų žaizdas ir paguodžia. Užėjus tamsai Dievas mūsų nepalieka vienų. Kaip tik priešingai: būtent tomis akimirkomis esame kviečiami labiau ne bet kada gyventi mus niekad neapleidžiančio Viešpaties artumo viltimi“, – sakė Maldos vigilijoje popiežius.
„Tieskime tiltą į dangų net kai šis atrodo nebylus. Ieškokime Bažnyčioje atviro dangaus – t. y. Jėzaus, kuris yra Dievo tiltas į mus. Kur blogis, ten turime ieškoti jį nugalinčios paguodos. Bažnyčioje tai reiškia niekuomet nebūti vienišiems. Guodžiančiajam ir su tavimi verkiančiajam padėti galvą ant peties yra vaistas, kurio niekas negali atsisakyti, nes tai yra meilės ženklas. Kur skausmas yra gilus, ten dar stipresnė turi būti viltis, užgimstanti per bendravimą. Būtent tai yra viltis, kuri nenuvilia“, – pastebėjo popiežius Leonas.
Popiežius atkreipė dėmesį į maldos vigilijoje išklausytus liudijimus pastebėdamas, jog juose buvo kalbama apie tikrumą, kad skausmas nesukelia smurto. „Paskutinis žodis priklauso ne smurtui, nes jį nugali atleisti gebanti meilė. Patirto smurto negalime panaikinti, tačiau suteikimas atleidimo tiems, kurie jį sukėlė, yra išankstinė būsimos Dievo Karalystės patirtis žemėje, šio veiksmo vaisiai sustabdo blogį ir laiduoja teisingumą. Atpirkimas yra gailestingumas – jis gali padaryti ateitį geresne, nors dar laukiame ateinančio Viešpaties. Tik jis nušluostys kiekvieną ašarą ir atvers istorijos knygą, suteikdamas galimybę perskaityti puslapius, kurių šiandien negalime nei pateisinti, nei suprasti.“
Leonas homilijoje prisiminė visus, kurie patyrė neteisingumą ir piktnaudžiavimo smurtą. „Bažnyčia, kurios nariai, deja, jus sužeidė, šiandien klaupiasi su jumis priešais Dievo motiną, sakė popiežius kviesdamas visus mokytis iš Marijos švelniai rūpintis mažiausiais ir pažeidžiamiausiais – klausytis jų nuoskaudų ir eiti kartu, iš Sopulingosios Marijos pasisemti jėgų pripažinti, kad gyvenimą apibrėžia ne tik patirtas blogis, bet ir Dievo meilė, kuri niekada mūsų neapleidžia ir veda visą Bažnyčią.“
„Šv. Paulius moko, kad Dievo paguosti tampame galintys paguosti kitus. Mūsų širdies paslaptys nėra paslėptos nuo Dievo. Neturime kliudyti jam mus paguostų, apgaudinėti save, kad galime pasikliauti vien savo jėgomis“.
Popiežius pasidalijo mintimis ir apie tai, kad šalia asmeninio skausmo yra ir kolektyvinis skausmas, kurį patiria ištisos tautos, prispaustos smurto, bado ir karų ir kurios šaukiasi taikos. Tai didžiulis šauksmas, pažymėjo Leonas XIV primindamas įpareigojimą melstis ir dirbti, kad liautųsi bet kokia prievarta ir visi kenčiantieji atrastų ramybę. Visų pirma tai įpareigoja Dievą, kurio širdis krečiama atjautos, kad jis ateitų į savo Karalystę. Tikroji paguoda, kurią turėtume mokėti perduoti, yra parodyti, kad taika yra įmanoma, kad ji auga kiekviename iš mūsų, jei tik mes jos neužgožiame. Popiežius tiesiogiai kreipėsi į valstybių vadovus ragindamas ypatingu būdu įsiklausyti į daugybės nekaltų vaikų šauksmą, kad jiems užtikrintų saugią ir guodžiančią ateitį.
„Galim būti tikri, baigė popiežius, kad tokios arogancijos akivaizdoje Dievui netrūks rankų ir širdžių, suteikiančių pagalbą ir paguodą, taikdarių, galinčių padrąsinti visus, kurie kenčia ir liūdi. Tada visi kartu, kaip kad Jėzus mus mokė, dar aiškiau šaukiamės: „Teateinie tavo Karalystė!““ (SAK / Vatican News)
