Paieška

Šv. Sofijos šventovė Kyjive Ukrainos Nepriklausomybės 35-ųjų metinių dieną Šv. Sofijos šventovė Kyjive Ukrainos Nepriklausomybės 35-ųjų metinių dieną  (AFP or licensors)

„Nebijokite būti laisvi, net jei tektų laisvę ginti“

1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukraina paskelbė nepriklausomybę, o šiemet švenčia jos 35-ąsias metines egzistencinės grėsmės, kurią kelia Rusijos agresija, kontekste. Valstybė nėra stabas, kurį garbiname, bet priemonė, tarnaujanti asmenų ir tautų orumui bei laisvei, šventės proga sveikindamas visus savo tautiečius sakė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.

Jis, kaip Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios galva, dalyvavo rugpjūčio 24-osios maldoje už kraštą nacionalinėje Kyjivo Šv. Sofijos šventovėje. Ji iškilo XI amžiuje ir tiesiogiai patvirtina Ukrainos Nepriklausomybės akto žodžius, jog nepriklausomybė skelbiama „tęsiant tūkstantmetę valstybės kūrimo tradiciją Ukrainoje“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo žmonos Olenos akivaizdoje Nepriklausomybės dienos ekumeninėje maldoje dalyvavo visų krašto krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių vyresnieji, įskaitant Vitalijų Kryvyckį, Kyjivo ir Žytomyro lotynų apeigų katalikų vyskupą, taip pat Ukrainos žydų ir musulmonų bendruomenių atstovai.

„Dieve, Tėve, Visagali, žmonijos Kūrėjau ir Statytojau, šiandien, maldoje susivieniję kartu su visais geros valios žmonėmis visame pasaulyje, dėkojame tau už laisvės dovaną, už laisvos, vieningos ir nepriklausomos Ukrainos valstybės dovaną. Tėve, tavo Sūnus Jėzus Kristus, mūsų Gelbėtojas, yra Taikos Karalius. Šiandien mes maldaujame, kad karas pasibaigtų, kad būtų nugalėtas neteisus agresorius, kad mūsų Tėvynei ir mūsų tautai būtų suteikta teisinga dangiškoji taika. Šventosios Dvasios, Dievo meilės Dvasios – vienybės įvairovėje Dvasios – meldžiame už mūsų tautos vienybę. Tegul svarbiausia mums būna vienybė, antra – laisvė, ir visur teviešpatauja amžina Dievo meilė“, – savo maldavime sakė arkivyskupas S. Ševčukas. Vienybė ir laisvė nuolatos skambėjo pastarojo meto jo kalbose.

  (UGCC Department of Information)

„Artėjant Nepriklausomybės dienai, Ukraina meldžiasi, mąsto ir dirba dėl nacionalinės vienybės. [...] Suprantame, kad pati nacionalinės vienybės sąvoka neapsiriboja vien paprastais linkėjimais dar vienos nacionalinės šventės proga. Nacionalinė vienybė yra būtina sąlyga, kad šiandien būtų pasiekta pergalė ir išsaugota Ukrainos valstybė. [...] Mums, krikščionims, Nepriklausomybės diena nėra tik koks nors politinis įvykis. Tai taip pat maldos ir padėkos Dievui už laisvės dovaną bei už galimybę būti savimi diena“, – rugpjūčio 23-ąją, Nepriklausomybės šventės išvakarėse, kassavaitinėje sekmadienio apžvalgoje sakė didysis arkivyskupas, taip pat paminėjęs kruvinas pastarųjų dienų atakas prieš civilius ir gyvenamuosius rajonus, padėkojęs bažnytinėms, visuomeninėms ir valstybinėms delegacijoms, atvykusioms į Kyjivą kartu paminėti krašto šventės, pasidžiaugęs grupės karių gynėjų, patekusių į nelaisvę, išlaisvinimu, dėkingai paminėjęs visus krašto karius, kurių dėka likusieji yra gyvi, gali melstis ir dirbti, ir išreiškęs užuojautą ir solidarumą žuvusių, dingusių, į nelaisvę paimtų karių šeimoms. 

  (ANSA)

Nepriklausomybės šventės proga ir „Vatican News“ Ukrainos graikų apeigų bendruomenės vadovo paprašė specialaus komentaro. Rugpjūčio 24-ąją paskelbtame interviu didysis arkivyskupas S. Ševčukas pasakoja, kaip keičiasi karo eiga ir jo pasekmės žmonėms. Rusijos kariuomenei nebesugebant stumtis į priekį karo lauke, stengiamasi sukelti didesnes kančias civiliams, išprovokuoti dvasinį nuovargį, kuris virstų politinio spaudimo įrankiu. Vis rečiau galima kalbėti apie klaidas, priešingai – netrūksta faktų, kad taikomasi, ypač stebėjimo kameromis aprūpintais dronais, būtent į civilius. Kiekvienas tokio pobūdžio veiksmas yra šventvagiškas, pažeidžia tarptautinę teisę ir moralinį įstatymą.

Pasak S. Ševčuko, kartais iš nelaisvės išvaduoti kariai pastebi, kad jie jautėsi laisvesni už tuos, kurie juos kankino ir niekino, turėjo tokią galią savo rankose, bet tuo pat metu buvo įkalinti melo schemose, bijojo vienas kito, savo vyresniųjų, savo valdžios. Tai primena labai svarbų dalyką – laisvė nėra vien išorinis galėjimas laisvai elgtis, bet dvasinė ir moralinė nuostata. Laisvė nėra vien galimybė rinktis, pati laisvė yra pasirinkimo, paremto tiesa ir gėriu, vaisius. Laisvas yra ne vien tas, kuris gali rinktis, bet ir tas, kuris padarė gerą pasirinkimą, kaip tą liudijo ir į nelaisvę patekę kariai, o dar anksčiau – sovietinio totalitarinio režimo rezistentai. Bažnyčia Ukrainoje nori būti tokios laisvės, saugančios žmogiškumą ir orumą, leidžiančios mylėti Dievą ir artimą, raugu.    

„Nebijokite būti laisvi. Tai pagrindinė žinia, kurią šiandieninė Ukraina gali perduoti visam pasauliui. Net jei šią laisvę tektų ginti. Laisvė nėra savaime suprantamas ar turimas dalykas. Tie, kurie nesiryžta priimti šios laisvės ir gyventi kaip laisvi vyrai ir moterys, nėra verti laisvės dovanos“, – sakė ganytojas ukrainietis, pasak kurio, atsakomybės vengimas yra viena iš didžiausių šiuolaikinių demokratijų rykščių. (RK / Vatican News)

2026 rugpjūčio 24, 15:26