Ukraina. „Kiekviena nutrūkusi gyvybė – tai sudaužyta Dievo svajonė"
Dar viena Rusijos vykdomų bombardavimų naktis Ukrainoje, kai rusų ugnis pasiekė beveik visą šalies teritoriją. Nors Maskva teigia, esą buvo smogta kariniams aerodromams, telekomunikacijų ir karinės logistikos centrams, smūgiai kliudė ir civilinius pastatus. Balistinė raketa pataikė į gyvenamąjį namą kaime netoli Kryvyj Riho miesto. Po griuvėsiais – gausi šeima. Kryvyj Rihe liepos 31-oji paskelbta gedulo diena.
Tačiau aukų yra visoje šalyje. Rytų Ukrainos Poltavos srityje per dronų ataką prieš sandėlį žuvo žmogus, o per išpuolius Lvivo mieste sužeista mažiausiai 15 žmonių. Kyjive žmonės vėl priversti nakvoti metro stotyse. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl suintensyvėjusių Maskvos tolimojo nuotolio atakų prieš šalies miestus ir miestelius liepa buvo daugiausia civilių gyvybių nusinešęs mėnuo Ukrainoje nuo 2022 m. balandžio. Nerimaujama ir Lenkijoje: per didžiulę Rusijos raketų ataką prieš Vakarų Ukrainą buvo pažeista Lenkijos oro erdvė.
Donecko egzarchato vyskupas Maksymas Riabucha, duodamas interviu agentūrai „SIR“, suteikė naujausią informaciją apie padėtį Kryvyj Rihe. Nukentėjo ne tik Kryvyj Rihas – buvo bombarduojamas ir Dnipras. Tai buvo didelių kančių naktis visai Ukrainai. Kryvyj Rihas – miestas-kankinys, didžiausia tragedija įvyko būtent čia: buvo smogta gausios šeimos namui. Visas namas sugriautas, tarp šeimos narių yra ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų. Žuvo septyni vaikai ir paaugliai. Pasak vyskupo, tai genocidas, nes sąmoningai taikomasi į civilius objektus, vykdomi teroristiniai veiksmai prieš civilius gyventojus.
„Kiekvienas sudaužytas gyvenimas yra tarsi sužlugdyta dar nespėjus jai išsipildyti ar sužydėti Dievo svajonė. Tai skaudu. Širdis verkia, nes akistatoje su tokiomis tragedijomis visi žodžiai atrodo tušti. Tai milžiniška tragedija. Keliu sau klausimą: kas dedasi tų rusų karių širdyse ir sielose, kurie su tokiu šaltumu žudo nepažįstamus žmones – nekaltas gyvybes?“, – sako vyskupas. Pasak jo, atrodo, kad taika tolsta vis labiau, nepaisant popiežiaus ir daugybės kitų žmonių raginimų, šis karas tampa vis žiauresnis. Tačiau nepaisant tikrovės, kurioje gyvena, jis negali patikėti, kad blogis gali būti stipresnis už Dievą, net ir šioje tamsoje matydamas daugybę vilties ženklų, kuriuos dovanoja Dievas: vasaros stovyklas vaikams ir jaunimui, maldos susibūrimus, solidarumą. „Matau tiek daug žmogiškumo, ir tas žmogiškumas neleidžia man prarasti vilties“, – sako vyskupas.
Vyskupas paragino melstis už Rusijos atsivertimą, nes vienintelis būdas užbaigti šį karą – atversti širdis. „Kol širdys bus persmelktos neapykantos, niekas negalės sustabdyti šio smurto. Tačiau politiniu lygmeniu tie, kurie turi atsakomybę ir įtaką, turi turėti drąsos pasakyti, kad visa tai yra neteisinga – ir jie turi tai pasakyti garsiai ir aiškiai. Mes visi matome, kas vyksta, tačiau per dažnai tylime. Kas, išskyrus popiežių, iš tikrųjų kalba apie gyvybės vertę? Būtent tai ir yra problema: jei priprasime stebėti karą neužimdami jokios pozicijos, anksčiau ar vėliau karas įžengs į kiekvieno namus. Nes tie, kurie išmoksta žudyti, galiausiai tampa priklausomi nuo mirties ir jiems nebus lengva sustoti“, – sako Donecko egzarchato vyskupas M. Riabucha.
(DŽ / SIR)
