Gaza. Kasdienis iššūkis – išlikimas. Trūksta vandens, didelė epidemijų rizika
Daugiau nei 2 milijonai žmonių vasaros karščių metu gyvena uždaryti teritorijoje, kuri sudaro 35 procentus Gazos ruožo, turėdami mažiau nei šešis litrus švaraus vandens per dieną. Esant tokiai nežmoniškai situacijai nualintoje Gazoje naujų epidemijų rizika yra itin didelė dėl karščio, dehidratacijos ir nuolatinių graužikų bei vabzdžių antplūdžių.
Nuo paliaubų, paskelbtų praėjusį spalį, Gazos Ruože mirė beveik 1100 žmonių. Manoma, kad nuo 2023 m. spalio 7 d. iš viso mirė daugiau nei 73 000 žmonių. Kaip neseniai pranešė Jungtinės Tautos, pagalba vis dar iš esmės blokuojama. Kritiškiausia situacija yra perpildytose pabėgėlių stovyklose Deir al-Balah ir Al-Mawasi, taip pat Chan Juniso ir Gazos miesto griuvėsiuose. Ten žmonės išgyvena su mažiau nei dviem litrais vandens per dieną vienam asmeniui, o vasaros įkarštyje naujų epidemijų rizika yra labai didelė. Tuo tarpu vienintelė perėja, leidžianti protarpiais įvežti būtiniausių prekių, išlieka Karem Shalom. Leidimus įvažiuoti turi labai maža dalis sunkvežimių: pagalbos nepakanka ir dažnai kyla pavojus, kad ji nepasieks tų, kuriems jos labiausiai reikia. „Dėl vandens trūkumo žmonės yra priversti gerti tiesiai iš nešvarių šaltinių arba praustis ir gaminti maistą jūros vandenyje“, – pažymi Pezzati pabrėždamas, kad gyventojai yra itin pažeidžiami užkrečiamųjų ligų atžvilgiu, o lėtinėmis ligomis sergantys žmonės negauna tinkamo gydymo dėl vaistų trūkumo arba elektros energijos stygiaus.
Padėtis Vakarų Krante taip pat labai sudėtinga: teritorinis susiskaldymas, kariniai įsiveržimai ir nuolatinis Izraelio naujakurių spaudimas žymi daugiau nei 3 milijonų palestiniečių, gyvenančių šiame regione, kasdienį gyvenimą. Per pastaruosius trejus metus smurtas paaštrėjo. Vien nuo 2025 m. sausio iki šių metų balandžio jau įvyko beveik 2600 išpuolių. Namų, infrastruktūros griovimas, alyvmedžių giraičių naikinimas, savavališki sulaikymai ir žemės bei vandens grobimas beveik tapo kasdienybe. Pasekmės žemės ūkiui ir ekonomikai yra sunkios: bendri nuostoliai siekia milijardus eurų per metus, skurdo lygis per pastaruosius dvejus metus išaugo nuo 12 % iki 28 %, o nedarbas nuo 2023 m. spalio mėn. pasiekė 35 %. Kontrolės punktai trukdo laisvam palestiniečių judėjimui Vakarų Krante. Dėl itin atšiaurių gyvenimo sąlygų per pastaruosius pusantrų metų buvo perkelta apie 40 000 žmonių.
P. Pezzati šioje situacijoje mato siekį pakeisti regiono demografinę padėtį, pažymėdamas, kad 2026 m. labai išaugo gyventojų perkėlimas dėl griovimų arba naujakurių išpuolių – per dieną vidutiniškai buvo perkeliama daugiau nei 17 žmonių, dvigubai daugiau nei per pastaruosius dvejus metus. Vakarų Krante gyvenančių palestiniečių vaikų švietimas taip pat labai apsunkintas. „Gaza tapo netinkama gyventi, o Vakarų Krantas suskaidytas iki tokio lygio, kad neįmanoma apibrėžti jo sienų“, – daro išvadą „Oxfam“ atstovas.
(DŽ / Vatican News)
