Popiežiškosios gyvybės akademijos logotipas Popiežiškosios gyvybės akademijos logotipas 

Asmens orumas ir etikos standartai medicinoje

2026 m. birželio 1–2 dienomis Romoje vyko trečioji Taipėjaus deklaracijos apie sveikatos duomenų ir biobankų etišką naudojimą peržiūros konferencija. Į jos dalyvius kreipėsi kun. Renzo Pegoraro, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas ir vienas iš susitikimo Romoje koordinatorių, Leono XIV vardu jiems žinią pasiuntė kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.

Taipėjaus deklaracijos autorė yra 1947 metais įsteigta Pasaulio gydytojų asociacija, kurią sudaro apie 115 nacionalinių asociacijų. Jos tikslas – medikų ir medicinos mokslų praktikoje diegti aukščiausius etikos, mokslo, švietimo ir sveikatos priežiūros standartus. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri yra Jungtinių Tautų Organizacijos agentūra.

1948 m. Pasaulio gydytojų asociacija paskelbė Ženevos deklaraciją, 1964 m. – Helsinkio deklaraciją, 1975 – Tokijo deklaraciją, 2002 m. priimta dar viena deklaracija, kuri buvo peržiūrėta 2016 m. Pasaulio gydytojų asociacijos susitikime Taivane ir todėl buvo pavadinta „Taipėjaus deklaracija“. Visų šių deklaracijų tikslas – užtikrinti įvairių greitai besivystančių bei naujų medicinos sričių etiškumą, jų tarnavimą pirmiausia ligonio labui. Tokijo deklaracijos kontekste primenama, kad Pasaulio gydytojų asociacijos įsteigimas yra reakcija į pasibaisėtinus piktnaudžiavimus medicina, apie kuriuos pasaulis sužinojo po II Pasaulinio karo: kalbama apie eksperimentus su žmonėmis, kankinimus ir eutanaziją nacių konclageriuose.

Nors tai, kas vyko II Pasaulinio karo metu buvo ekstremalus kraštutinumas, piktnaudžiavimas medicininėmis žiniomis egzistuoja daugelyje pasaulio vietų, tąsyk pastebėjo Pasaulio gydytojų asociacija.

Taipėjaus deklaracija, integruodama ankstesnes Pasaulio gydytojų asociacijos gaires, pateikia kriterijus, kaip etiškai rinkti, saugoti ir panaudoti asmenų sveikatos duomenis bei biologinę medžiagą.

Savo kreipimesi Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas kun. R. Pegoraro dar kartą pabrėžė dvi technologijų veikimo puses: jos neabejotinai suteikė ir teikia žmonijai daug gero. Antra vertus, egzistuoja ir tai, kas popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato Si’“ vadinama technokratine paradigma. Apie ją kalbama ir Leono XIV enciklikoje „Magnifica Humanitas“ (MH).

„Technologija nėra vien tik įrankis. Kai ji tampa standartu, pagal kurį vertinama viskas, ji pradeda diktuoti, kas yra svarbu, o kas gali būti atmesta, paverčia kūriniją išnaudojimo objektu, o asmenis – tik sistemos, siekiančios vis didesnio efektyvumo, sraigteliais. Ši paradigma plačiai plito pastaraisiais metais, iš dalies skatinama dirbtinio intelekto, kognityvinių mokslų, nanotechnologijų, robotikos ir biotechnologijų plėtros. Savaime šios inovacijos gali labai prisidėti prie visapusiško žmogaus vystymosi ir mūsų bendrų namų priežiūros. Tačiau dėl turimos galios jos taip pat gali greitinti technokratinės paradigmos plitimą, Būtent todėl jos reikalauja naujo dvasinio, etinio ir politinio pagrindo. Didesnė galia nebūtinai reiškia kažką geresnio“, – rašo Leonas (žr. MH, 92–93).

Pasak kun. R. Pegoraro, galima pasakyti, kad popiežiaus mokymą, jo vadovaujamos Akademijos poziciją ir pačią Taipėjaus deklaraciją vienija pripažinimas, jog žmogaus orumas yra neliečiamas net ir dėl technologinės pažangos, net dėl didžiulės naudos visuomenės sveikatai pažado.

„Kiekvienam gydytojui ir sveikatos priežiūros specialistui Taipėjaus deklaracija šį principą paverčia konkrečiais įsipareigojimais: neparduoti ir neperduoti duomenų trečiosioms šalims tikslais, dėl kurių nebuvo susitarta, užtikrinti informacijos apsaugą taip pat bendruose tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, saugotis, kad komercinė ar politinė logika nepakenktų pacientų pasitikėjimui sveikatos priežiūros sistema, kuriai jie patiki savo duomenis“, – sakė Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas.

Pasak jo, sveikatos duomenų klausimas skaitmeniniame amžiuje negali būti sprendžiamas vien tik techninėmis priemonėmis ar vien abstrakčiais principais. Reikia praktikoje įkūnytos etikos, galinčios orientuoti konkrečius gydytojų, tyrėjų, institucijų ir įstatymų leidėjų sprendimus. Medicinos srityje pritaikytas dirbtinis intelektas, genetinių biobankų pagrindu sukurti prognozavimo modeliai, skaitmeninės sveikatos platformos yra galingi įrankiai. Jų naudingumas žmonijai priklausys nuo etinių standartų, kuriuos sugebėsime sukurti, tvirtumo: standartų, kurie saugo ne tik asmenis, bet ir socialinį pasitikėjimą, be kurio negali veikti jokia sveikatos priežiūros sistema.

Kardinolas P. Parolinas popiežiaus vardu pasveikino Taipėjaus deklaracijos apie sveikatos duomenų ir biobankų etišką naudojimą peržiūros konferencijos Romoje dalyvius, perdavė jo maldą už juos. Jis taip pat citavo encikliką „Magnifica Humanitas“: matome naujos kolonializmo formos, kuri asmenų gyvenimus paverčia išnaudojamais duomenimis, atsiradimą (žr. MH, 178). Būtina, kad nuolatinį technologijų tobulėjimą atitiktų saugumo ir privatumo politikų atnaujinimas. Kiekvienas žmogus, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą (žr. Pr 1, 26–27), yra nepakeičiamas ir unikalus, turi neįkainojamą vertę. Todėl jis turi būti apsaugotas nuo įvairių išnaudojimo ir sukomercinimo formų, kurios siekia žmogų redukuoti iki duomenų rinkinio.

„Popiežius remia jūsų svarbų darbą ir tiki, kad jūsų sprendimai sieks įtvirtinti žmogaus orumą ir bendrą žinojimą kaip tikro bendrojo gėrio pagrindą“, – priduriama kard. P. Parolino žinioje. (RK / Vatican News)

2026 birželio 02, 11:03