Ukrainos vyskupas: žinojimas, kad mus atsimenate, šildo širdis karo šaltyje
Kasdien kaukia oro pavojaus sirenos, spaudžia šaltis, neįmanoma užtikrinti pastovaus elektros ir šildymo tiekimo, o vis dėlto, nepaisant visko, žmonės nepraranda vilties. „Žmonės meldžiasi susikaupę, – kalbėjo vyskupas. – Liūdna tai sakyti, bet mes pripratome prie karo. Pavojaus sirenos kaukia nuolat – dieną ir naktį. Daugelis jau nebesileidžia į slėptuves, nes jei tai darytų kiekvieną kartą, reikėtų nuolat gyventi po žeme. Todėl žmonės mėgina gyventi kaip gali.“
Viena didžiausių problemų yra elektros tiekimo sutrikimai. Nors visiškas elektros dingimas Zaporižioje pasitaiko retai, planiniai ir neplaniniai atjungimai yra nuolatiniai. Nuo elektros priklauso ir šildymas – dingus srovei neveikia siurbliai, nėra vandens. Kai kurie gyventojai šildosi automobiliuose: vakare sėdi įjungę variklius, sušyla, o tada grįžta namo miegoti apsirengę. Tokia padėtis būdinga ne tik Zaporižiai, bet ir kitiems Ukrainos miestams.
Tokiomis sąlygomis parapijos tampa itin svarbiais atramos taškais. Žmonės ir toliau dalyvauja Mišiose. Zaporižios konkatedroje taip pat galima gauti maisto produktų – jie dalijami keturis kartus per savaitę. Kiekvieną kartą ateina apie pusantro tūkstančio žmonių, o šeštadieniais – iki dviejų tūkstančių. Jie gauna duonos ir konservų. Tačiau turimi ištekliai senka. Vyskupas prisimena, kad didelė parama buvo suteikta po Kalėdų, kai atvyko sunkvežimis iš Romos, atsiųstas Šventojo Sosto Gailestingosios meilės tarnystės dikasterijos prefekto kardinolo Konrado Krajewskio.
Vyskupas Janas Sobilo taip pat pabrėžė, kad vietinei Bažnyčiai viena svarbiausių užduočių yra parama Ukrainos kariams. „Padėti mūsų kariams yra esminis dalykas. Jei jie mūsų negintų, bet kokia kita pagalba netektų prasmės. Okupantai ateitų ir viską atimtų. Todėl meldžiamės už karius ir palaikome juos visais įmanomais būdais – jie gina mūsų šalį“, – pabrėžia vyskupas. Pasak jo, padėtis fronte blogėja, fronto linija braška, Ukrainos kariai patiria didelių sunkumų. Situaciją dar labiau apsunkina žiema. Rusijos kariuomenė išnaudoja šaltį puolimui, o per užšalusią Dniepro upę persikelia žvalgybinės ir diversantų grupės.
Didžiulė ir žmogiškoji karo našta. Vyskupas pastebi, kad net ir tie, kurie anksčiau tvirtino niekada neišvyksiantys, dabar kraunasi lagaminus ir išvyksta su šeimomis. Ypač kenčia vaikai – dieną ir naktį virš miesto skraido dronai, jie numušinėjami, tačiau nuolatinė įtampa tampa sunkiai pakeliama.
Baigdamas Charkivo–Zaporižios lotynų apeigų katalikų vyskupijos augziliaras vyskupas Janas Sobilo dėkoja popiežiui už artumą, palaikymo žodžius ir pagalbą, pasiekiančią per kardinolą Konradą Krajewskį. Jis taip pat dėkoja žiniasklaidai už tai, kad kalba apie karą, ir ragina nepamiršti Ukrainos. Pasak vyskupo, žinojimas, kad žmonės atsimena ir palaiko, šildo širdis net ir karo šaltyje. (jm / Vatican News)
