Kard. Pizzaballa: Šventojoje Žemėje reikia konkrečių veiksmų
Po to, kas įvyko ir vis dar vyksta Gazoje, sunku artimiausiu metu rasti sprendimą tarp žydų ir palestiniečių, sako Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa. Kalbėdamas Romoje renginyje, skirtame šiais metais minimoms Šv. Pranciškaus 800-osioms mirties metinėms, kardinolas sakė, kad žaizdos vis dar gilios, žmonės pasimetę, silpna lyderystė, nėra aiškios ateities vizijos. „Nė viena pusė nenori girdėti apie kitą: santykiai nutrūko, į tai reikia atsižvelgti ir nuo to pradėti“, – sako kardinolas.
Atsakydamas į Italijos nacionalinio transliuotojo „RAI“ žurnalistės klausimus kardinolas pabrėžė, kad 2023 m. spalio 7 d. ir po to kilęs karas buvo precedento neturintys įvykiai. „Manėme, kad bus atsakomasis veiksmas, kaip ir kitais kartais, bet vietoj to nebeliko nieko, ką žinojome ir kuo rėmėmė“, – kalbėjo kardinolas. Paklaustas apie prezidento Trumpo administracijos taikos projektą, patriarchas sakė, kad tai, atrodo, pirmiausia skirta ginti didžiųjų valstybių interesus, be realaus Palestinos žmonių ir jų teisių pripažinimo. „Taika ir susitaikymas yra gražios sąvokos, tačiau jos rizikuoja likti tik šūkiais, jei šiandien jų nelydės konkretūs veiksmai, kurie fiziškai parodytų galimybę atkurti pasitikėjimą“, – tęsė kardinolas.
Patriarchas pridūrė, kad reikia ne tik politinės, bet taip pat ir religinės lyderystės iš abiejų pusių, kuri turėtų viziją ir negrįstų savo valdžios vien pykčiu ir keršto troškimu. Tai procesas, kuris užtruks. Pasak kardinolo, krikščionių bendruomenei šiame etape svarbu būti šalia, likti ištikimiems sau, nepalikti naratyvo ekstremistams, nesvarbu, ar tai būtų Hamas, ar izraeliečiai naujakuriai.
„Krikščionys gali būti vienybės ženklas, kaip buvo šv. Pranciškus, kuris tapo ženklu visiems, nes jį įkvėpė Kristus. Štai kodėl jo liudijimas peržengė šimtmečius ir vis dar kalba mums šiandien“, – pabrėžė kardinolas Pizzaballa. Tačiau ir krikščionių situacija Šventojoje Žemėje yra sudėtinga. Nuo karo pradžios bent šimtas šeimų paliko Betliejų. Daugelis nebetiki, kad viskas gali pasikeisti. Gazos Šventosios Šeimos bažnyčioje jie kentėjo neapsakomą skausmą; trūko visko. Be materialinių dalykų, reikėjo rūpesčio, empatijos, kurią jie rado popiežiaus ir visos Bažnyčios artumoje.
Kardinolas pasidalijo savo keturių vizitų į Gazos Ruožą karo metu patirtimi. Pirmą kartą, 2024 m. gegužę, jį šokiravo tai, kad neatpažino žinomų vietų, matė persigandusių žmonių akis, vaikų baimę.
Antrojo apsilankymo 2024 m. prieš Kalėdas metu matė gyventojų nuovargį, badą, didėjantį griovimo mastą, neveikiančias ligonines. 2025 m. liepą buvo sunkiausia akimirka. Įžengė į Šventosios Šeimos bažnyčią po to, kai prie jos žuvo 3 žmonės, o Izraelio sausumos pajėgos rengėsi puolimui prieš Gazos miestą, sklandė mirties, griovimo kvapai, kurių kardinolas niekada nepamirš. Paskutinio apsilankymo prieš 2025 m. Kalėdas metu kardinolas matė norą atnaujinti gyvenimą; orius veidus, nepaisant visko, kas įvyko.
Kardinolas taip pat pabrėžė, kad sudėtinga šiuo metu įsivaizduoti ir įgyvendinti dviejų valstybių sprendimą, tačiau pridūrė, kad būtent to reikia siekti. „Palestiniečiai turi teisę jaustis kaip tauta ir turėti valstybę. Net ir šios galimybės patvirtinimas yra teisingumo aktas; tai padeda jiems toliau puoselėti svajonę vieną dieną turėti savo namus“, – pabrėžė Jeruzalės lotynų patriarchas. Baigdamas jis paragino piligrimus sugrįžti į Šventąją Žemę: „Atėjo laikas būti drąsiems. Į Šventąją Žemę galima atvykti, privalome tai padaryti – Betliejus ir Jeruzalė yra saugūs“, – tvirtino jis.
(DŽ/Vatican News)
