Filipinų Bažnyčia pabrėžia vienybę: sutampa gavėnios ir ramadano pradžia

Kadangi šiais metais gavėnia ir ramadanas prasideda tą pačią dieną, Filipinų katalikų ir musulmonų bendruomenės kviečiamos šį momentą priimti kaip bendrą maldos, pasninko ir atsivertimo laikotarpį.

Gavėnia rengia katalikus Jėzaus Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo minėjimui, o ramadanas skirtas paminėti pirmąjį Korano apreiškimą pranašui Mahometui. Ramadanas prasideda vasario 17 d. vakare, tad pirmoji pasninko diena bus trečiadienis, vasario 18-oji. Katalikams ta pati diena žymi Pelenų trečiadienį, gavėnios kelionės pradžią.

Šalyse, kuriose musulmonai ir krikščionys gyvena greta, Bažnyčios vadovai sako, kad tai retas ir prasmingas sutapimas, bendra šventa akimirka kartu žengti link Gailestingo ir Užjaučiančio Dievo.

Filipinų katalikų vyskupų konferencijos Tarpreliginio dialogo komisijos pirmininkas vyskupas Jose Colinas Bagaforo pabrėžė šio suartėjimo dvasinę reikšmę:  „Ši bendra pradžia yra malonė, kviečianti mus sulėtinti tempą, grįžti pas Dievą ir kartu žengti tikėjimo keliu. Šiuo palaimintu metu musulmonai ir krikščionys pradeda maldos, pasninko, atgailos, labdaros laiką. Mes atgręžiame savo širdis į Gailestingąjį. Mes vėl mokomės matyti vienas kitą kaip brolius ir seseris“, – pridūrė vyskupas.

Apmąstydamas abiejų tradicijų šventuosius tekstus, vyskupas pridūrė, kad tikintieji kviečiami taikai: „Palaiminti taikdariai“ (Evangelija pagal Matą 5,9) ir „Dievas kviečia visus į Taikos namus“ (Koranas 10, 25).

Vyskupas taip pat pabrėžė, kad taika turi būti įsišaknijusi teisinguose santykiuose su Dievu, su kitais ir su kūrinija.  „Taika yra daugiau nei karo nebuvimas“, – sakė jis. „Tai teisingas santykis su Dievu, vienas su kitu ir su kūrinija. Žemės šauksmas ir vargšų šauksmas yra viena“.

Rūpinimasis aplinka, aiškino jis, yra esminis taikos ir socialinės darnos siekio aspektas. Jis taip pat priminė popiežiaus Pranciškaus mokymą enciklikoje „Fratelli Tutti“, kuriame skatinama žmonių brolybė ir socialinė draugystė kaip taikaus sambūvio pagrindas. „Jis primena mums, kad esame sukurti gyventi kartu, o ne vienas prieš kitą“, – sakė vyskupas Bagaforo. „Niekas neturėtų būti atstumtas,  paliktas nuošalyje.“

Remdamasis Filipinų gavėnios tradicija Alay Kapwa (Pietų auka), vyskupas pabrėžė maldos ir aukos socialinį aspektą. Jis paaiškino, kad per šią praktiką „malda tampa tarnyste, o auka – viltimi bendruomenėms, nukentėjusioms nuo skurdo, konfliktų, nelaimių ir ekologinės žalos“.

Tokiu būdu Gavėnia ir Ramadanas tampa ne tik asmeninėmis dvasinėmis kelionėmis, bet ir bendru įsipareigojimu padėti pažeidžiamiausiems.

(DŽ/Vatican News)