Europos Sąjungos vyskupai: vienybė nėra naivi svajonė
Šiandieninį pasaulį skaldo karai ir smurtas, daugelis žmonių jaučiasi sutrikę ir praradę orientyrus, iškilo didžiulė grėsmė tarptautiniam stabilumui. Šioje situacijoje Europa, anot pareiškimo, privalo iš naujo atrasti savo sielą, kad galėtų įnešti savo indėlį į bendrąjį gėrį.
Dokumente primenama, kad po helenistinės ir romėniškosios civilizacijų krikščionybė tapo vienu esminių Europos pamatų ir daug prisidėjo prie humaniškumu, solidarumu ir atvirumu grindžiamos kultūros formavimosi. Kreipimesi primenamas ir Europos Sąjungos kūrėjų – Robert’o Schumano, Konrado Adenauerio ir Alcide De Gasperi – vaidmuo. Pabrėžiama, kad kurdami suvienytos Europos projektą jie buvo „ne naivūs svajotojai“, bet „nuostabaus, nors ir trapaus, statinio architektai“. Pareiškime primenama Konrado Adenauerio kalba, pasakyta 1957 m., pasirašant Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartį. Jis tuomet pabrėžė, kad Europa vienijasi suprasdama šio proceso indėlį į taikos ir gerovės kūrimą visame pasaulyje. Keturių Europos šalių episkopatų vadovai primena ir Alcide De Gasperi, kuris smerkė nacionalizmą, vadindamas jį pavojinga stabmeldystės forma. Europos vienijimasis niekada nebuvo nukreiptas prieš tautų tapatybę. Jis yra nukreiptas prieš nacionalizmą, kuris atnešė Europai tiek daug kančių ir griuvėsių.
Keturių Europos Sąjungos šalių vyskupų konferencijų pirmininkai savo pareiškime cituoja ir popiežiaus Pranciškaus kalbą, pasakytą 2016 m. gegužės 6 d., jam įteikiant Karolio Didžiojo premiją. Popiežius, kalbėdamas apie Europos atgimimą po Antrojo pasaulinio karo tragedijos, sakė: „Dvidešimtajame amžiuje Europa parodė žmonijai, kad nauja pradžia yra įmanoma: po tragiškų kovų ir ypač po per visą istoriją baisiausio karo gimė precedento neturinti naujovė. Gaisrų pelenuose neužgeso viltis ir Europos vienijimosi projekto tėvai padėjo taikos tvirtovės pamatus, pastatė statinį iš valstybių, kurios susivienijo ne prievarta, bet laisvai pasirinkdamos bendrąjį gėrį ir visiems laikams atsisakydamos kariauti viena su kita. Europa po daugybės susiskaldymų pagaliau vėl atrado save ir pradėjo statyti savo bendrus namus“. Pasak popiežiaus Pranciškaus, „ir šiandien prie pavargusios, bet dar energijos ir galimybių turinčios Europos atgimimo gali ir privalo prisidėti Bažnyčia. Ši užduotis sutampa su Bažnyčios misija skelbti Evangeliją. Šiandien tai reiškia ėjimą prie žmogaus žaizdų, nešant paprastą ir galingą Jėzaus artumą, guodžiančią ir drąsinančią gailestingumo žinią“.
Keturių Europos šalių vyskupai pabrėžia, kad šiandien, kaip niekad anksčiau, pasauliui reikia Europos, o krikščionys yra kviečiami aktyviai įsipareigoti dėl jos ateities, vadovaudamiesi gyvu tikėjimu ir atsakomybe, kurie įkvėpė Europos vienybės projekto kūrėjus.
Pareiškime primenama, kad popiežius Leonas XIV Jubiliejaus metų pabaigoje visų prašė ir toliau būti vilties piligrimais. Vyskupai ypač Europos krikščionis ragina priimti šį kvietimą į širdis ir stengtis, kad naujas istorijos tarpsnis, kurį dabar pradedame, Europai ir pasauliui iš tikrųjų būtų naujos vilties pradžia. (jm / Vatican News)
