COMECE pareiškimas dėl Grenlandijos
„Mes dar kartą patvirtiname, kad Grenlandijos ateitis turi būti nuspręsta pačių Grenlandijos žmonių, visapusiškai gerbiant jų teises, orumą ir siekius. Tuo pačiu metu pabrėžiame, kaip svarbu laikytis tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Chartijos principų ir Danijos Karalystės teritorinio vientisumo“, – priduriama COMECE komunikate, kuriame, remiantis šiemetiniu Leono XIV kreipimusi į diplomatinį korpusą, Europos Sąjunga raginama veikti kaip vieninga, atsakinga, tvirta ir pasitikėjimą kurianti jėga, ištikima savo pagrindinėms vertybėms ir įsipareigojimui remti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą ir daugiašališkumą.
„Patikime Grenlandiją, Daniją, Europą ir tarptautinę bendruomenę Marijos, Taikos Karalienės, ir šv. Ansgaro, Šiaurės apaštalo, užtarimui. Tegu Dievas suteikia išminties politiniams lyderiams ir visiems atsakingas pareigas einantiems asmenims, kad jie nenuilstamai dirbtų bendrojo gėrio, teisingumo ir taikos labui“, – linkima COMECE komunikate, priimtame jos prezidiumo, sudaryto iš pirmininko vysk. Mariano Crociata ir keturių vicepirmininkų, tarp kurių – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Kaip žinia, Grenlandijos pavadinimas pastarosiomis savaitėmis daug kartų atsidūrė pirmose žinių vietose po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas tiesmukai pareiškė, nors po to sušvelnino retoriką, kad neatmestina galimybė karine jėga perimti šią salą, su plačios autonomijos teisėmis esančią Danijos Karalystės dalimi. Pastarosiomis savaitėmis atkreiptas dėmesys į svarbą, kurią tam tikromis aplinkybėmis gali įgyti Grenlandija saugumo ir naujų prekybos kelių kontekste. Ne paskutinėje vietoje vertinimas, jog šios didelės salos, kurioje gyvena kiek mažiau nei 57 000 vietos gyventojų, gelmėse glūdi per 38 milijonus tonų, kelis kartus daugiau nei yra JAV ir visoje Europoje, retųjų žemės metalų, naudojamų pažangiose technologijose ir šiuo metu daugiausia priklausančių nuo Kinijos.
Kad ir kokie būtų interesai, karinė invazija į Grenlandiją ir tokio tipo operacija prieš valstybę sąjungininkę negali būti pateisinama moraliai ir neatitinka teisingo karo kriterijų, tad amerikiečių kariai katalikai, pagal sąžinės prieštaros teisę, galėtų atsisakyti tokiuose veiksmuose dalyvauti. Tai be užuolankų pareiškė ne kas kitas, o arkivyskupas Timothy Broglio, JAV karinių pajėgų ordinaras, kurio atsakomybėn, beje, patenka ir nedidelėje JAV karinėje bazėje Grenlandijoje tarnaujantys katalikai. Arkivyskupas T. Broglio tokį požiūrį išreiškė sausio 18 d., atsakydamas į britų visuomeninio transliuotojo BBC klausimus. Kad karo žiaurumas neturi būti interesų gynimo įrankis ir kad kariniai veiksmai, kuriuos galima taikyti tik kaip paskutinę priemonę kraštutinėse situacijose, negali būti pripažinti kaip įprasta priemonė nacionalinei politikai vykdyti, retame tokio tipo pareiškime nurodė ir dar trys JAV ganytojai – Čikagos, Vašingtono ir Niuarko arkivyskupai kardinolai Blase’as Cupichius, Robertas W. McElroy’us ir Josephas W. Tobinas C.Ss.R.
Galima priminti, kad tarp Grenlandijos gyventojų katalikų yra labai mažai, vos keletas šimtų, jie priklauso vienai Kristaus Karaliaus parapijai. Šia rūpinasi pranciškonas konventualas iš Slovėnijos – t. Tomažas Majcenas, parapija priklauso Kopenhagos katalikų vyskupijai, kuriai vadovauja vyskupas Czeslawas Kozonis, beje, vienas iš COMECE vicepirmininkų. Šiomis savaitėmis abu jie „Vatican News“ komentavo, kad Grenlandijos gyventojus užgavo tai, kad apie juos kalbėta kaip apie pardavimo arba mainų objektą. (RK / Vatican News)
