Anitos istorija: nuo smurto aukos iki kovotojos su smurtu prieš moteris
Anita, 1998 m. sutikusi vaikiną, kuris vėliau tapo jos vyru, nutraukė teisės studijas. Neturėjo laiko ir erdvės sau; reikėjo rūpintis juo. Tuo metu Anitai buvo 25 metai, buvo nepatyrusi, neatradusi savęs, galbūt pernelyg globota tėvų ir neišmokusi pati orientuotis pasaulyje. Jis buvo gražus jaunuolis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbantis reklamos agentu, malonus, dėmesingas, nuolat dovanojantis jai gėlių. Jie pradėjo draugauti, o po kelių mėnesių prasidėjo pragaras – pavydo, savininkiškumo priepuoliai, smurtas. Tačiau jam vis pavykdavo įtikinti ją likti kartu ir 2003 m. jie sudarė civilinę santuoką. „Per dvidešimt santuokos metų patyriau visokiausią smurtą: fizinį, psichologinį, žodinį ir seksualinį. 2006 m., po kelių bandymų, kurie baigėsi persileidimais, per mano gimtadienį gimė pirmas vaikas“, – pasakoja Anita. Po kelerių metų gimė antras vaikas. 2013 m. Anita ėmė vėl lauktis, bet bijodama vyro reakcijos ji pasidarė abortą. „Šiandien, po daugelio metų, praėjusi įvairias terapijas, suprantu, kad mane privertė darytis abortą mano vyras, kuris mane psichologiškai išnaudojo“. Visa tai labai paveikė Anitos psichinę sveikatą, ji jautėsi vis labiau vieniša ir puolė į depresiją.
Netrukus ji surado jėgų pradėti skyrybų procesą. Jis buvo priverstas palikti namus, tačiau skyrybos truko neilgai, jis ją įtikino „neardyti šeimos“, Anita nusileido. Vyras grįžo, tačiau prasidėjo rimto smurto laikotarpis – tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. Jai pavyko rasti darbą kitame mieste. Nepaisant antrojo prašymo dėl skyrybų, Covid pandemija privertė Anitą gyventi po tuo pačiu stogu su savo vyru. Nuo 2020 m. sausio mėn. ją pradėjo kamuoti panikos priepuoliai ir nemiga. „Laimei, nuo tos akimirkos sutikau daug žmonių, kurie man padėjo ir patarė.“ Anita susisiekė su Bario savivaldybės kovos su smurtu centru ir taip prasidėjo jos kelionė į atgimimą. Jai padėjo susidoroti su patirta prievarta, tačiau ji turėjo iš naujo atrasti ryšį su giliai viduje slypėjusiu skausmu. Galbūt pirmą kartą Anita buvo išklausoma ir neteisiama. Tai ją pamažu gydė.
Moteris vėl užmezgė ryšį su savimi ir Dievu. Esminis kelionės elementas buvo iš naujo atrasti tikėjimą. 2020 m. lapkričio 16 d. ji dalyvavo rekolekcijose ir atliko išpažintį. Atleidimas jai suteikė naują gyvenimą. Ji grįžo į Barį, nes taip labai norėjo būti arti savo vaikų, ištisus metus ji meldėsi Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Mazgų Išrišėjos – noveną, kad rastų sprendimą ir grįžtų dirbti savo mieste, ir galiausiai 2022 m. ji sugrįžo.
Pamažu Anita atgavo viltį, atgaivino apleistus projektus, vėl pradėjo studijuoti. „Sąmoningai nusprendžiau studijuoti kriminologiją, noriu padėti kitoms moterims“, – sako Anita. Vasario viduryje ji baigs studijas – parašiusi diplominį darbą apie smurtą lyties pagrindu, ji įgis kriminologijos laipsnį. Anita svajoja dirbti nepilnamečių teisme arba norėtų padėti kitoms moterims. Tai etapas, kuris atrodo kaip nauja pradžia.
(DŽ/Vatican News)
