Ukraina. Menas karo įkarštyje: šviesos erdvė vaikams
Olha Skuratovska, daugiau nei 25 metus dėstanti integruotą kūrybinį ugdymą, Vatikano žiniasklaidai pasakoja apie išgelbstinčią kūrybiškumo prigimtį ir apie sunkius karo metus iš savo darbo perspektyvos. „Esu aistringa vaikų pasaulio gerbėja“, – sako ekspertė, pedagogikos ir meno srityje dirbanti jau 36 metus, ir karas to nepakeitė.
Olha pasakoja, kad karo pradžioje vaikų piešiniai buvo daugiausia susiję su Ukraina: namai, paukščiai, pavasarį skelbianti gamta, taikos troškimas. Taip jie reiškė emocijas, buvo tikra meno terapija. Didžioji dalis užsiėmimų vyko nuotoliniu būdu, vėliau, kai tik galėjo, grįžo prie pamokų gyvai.
Olha pradėjo mokyti integruoto kūrybinio ugdymo kartu su savo vyru kompozitoriumi ir muzikologu Volodymyru Skuratovskiu, kuris mirė prieš 9 metus, šiandien ji tęsia veiklą su savo dukra pianiste. Muzikologė sako, kad karas dar labiau išryškino kūrybinio darbo su vaikais svarbą. Nors ji visų pirma – muzikantė ir jos kūrybinės kelionės pagrindą sudaro grojimas, muzikos mokymas ir pokalbiai apie kompozitorius, tačiau siūlo ir daugybę kitų veiklų: piešimą, lipdymą iš molio, literatūrinį pasakojimą, animaciją, rengia teatro spektaklius ir organizuoja pasakų koncertus su klasikine muzika.
Karo metu suaugusiesiems sunkiausia matyti vaikų kančias: jų veido išraiškas kaukiant oro pavojaus sirenoms, sprogimų sukeliamą siaubą, skausmą paliekant namus, mokyklą ir draugus, netekus artimųjų. „Kaip ir daugelis mano kartos žmonių, jaučiu kaltę: mums nepavyko parengti savo vaikų geresniam pasauliui ir bijau, kad jie paveldės daug problemų“, – prisipažįsta Olha. Vis dėlto ji žino, kad gali padėti jiems rasti jėgų pasitikti ateitį ir, svarbiausia, jaustis laimingiems. „Štai kodėl jiems labai svarbu turėti ramią vaikystę, tvirtą pagrindą. Net ir karo metu kiekvienam vaikui reikia supratingų suaugusiųjų, stimuliuojančios aplinkos, vietos, kurioje jis galėtų bendrauti, susirasti draugų, kurti pasaulius ir patirti laimingų nuotykių. „Labai sujaudina matant – tęsia Olha Skuratovska, – kad po bombardavimo nakties tėvai vis tiek veda savo vaikus į dailės pamokas. Nors ir pavargę, vaikai ir suaugusieji stengiasi atsispirti ir atsiverti kažkam šviesiam“. Olhai tai tapo gyvenimo principu: „Jei viskas aplink mus griūva, turime sukurti kažką nepaprasto. Turime sukurti daugiau. Kartu sugeneruoti idėją, kūrybiškai ją interpretuoti ir įgyvendinti.“
Šiuo metu, kai dėl Rusijos bombardavimų dažnai dingsta elektra, sukurti šviesos erdves vaikams – tiek fiziškai, tiek metaforiškai – tai nėra lengva užduotis. Olha aiškina, kad vaikai patys ją įkvepia: „Tai savotiška abipusė meno terapija: mes semiamės energijos iš vaikų, o jie – iš mūsų. Jei mums pavyksta įveikti aplinkybes, tai tampa įkvėpimo šaltiniu.“ (DŽ/Vatican News)
