V. Kulbokas: ukrainiečiai nusivylę pažadais; brolystė teikia viltį
Arkivyskupui Kulbokui tai jau ketvirtos Kalėdos Ukrainoje karo sąlygomis. Nors kai kas gal ir turėjo vilčių, kad bombardavimai bent laikinai bus sustabdyti, iš tikrųjų tai neįvyko. Arkivyskupas pabrėžia, kad Šventasis Sostas – tiek popiežius Pranciškus, tiek dabar popiežius Leonas XIV – nuolat ragindami skelbti paliaubas siekia prisidėti prie sąlygų tikroms taikos deryboms sukūrimo.
Kalbėdamas apie šiuo metu vykstančias taikos derybas, nuncijus pažymi, kad jam nėra žinomos konkrečios rengiamo taikos plano detalės. Tačiau jis neseniai dalyvavo susitikime su Ukrainos taikos derybininku, kuris, saistomas valstybės paslapties, negalėjo atskleisti konkrečių punktų, tačiau davė aiškiai suprasti, jog derybų esmė nėra vien okupuotų teritorijų statusas. Anot arkivyskupo Kulboko, Ukrainos pusė suvokia, kad kalbama apie pačios valstybės išlikimą.
Arkivyskupas sako, kad Ukrainoje dažnai vartojamas žodis „pergalė“ kartais Vakaruose suprantamas klaidingai. Ukrainiečiams pergalė nereiškia karinio triumfo, bet galimybę išlikti, išsaugoti savo valstybę ir gyvybes.
Nors vyksta derybos, kasdienis gyvenimas Ukrainoje nesikeičia. Prasidėjus žiemai suintensyvėjo smūgiai prieš energetikos infrastruktūrą. Nuncijus sako nepažįstantis nė vieno ukrainiečio, kuris visiškai optimistiškai žiūrėtų į vykstančių derybų rezultatus. Daugelis prisimena Budapešto memorandumą ir Minsko susitarimus – dokumentus, kurie egzistavo, bet neapsaugojo nuo karo. Tai, pasak nuncijaus, ir lemia nusivylimą bei nepasitikėjimą susitarimais.
Į klausimą, kas turėtų įvykti, kad Ukrainos visuomenė galėtų pradėti labiau tikėti taikos derybomis, arkivyskupas sako neturintis aiškaus atsakymo. Jis pabrėžia vieną esminį aspektą – tarptautinės teisės ir susitarimų gerbimą. Pastaraisiais metais susidarė įspūdis, kad sienos ir susitarimai nebeturi reikšmės, o valstybės gali vienašališkai spręsti dėl karo ir kelti teritorines pretenzijas. Todėl, pasak nuncijaus, tikra viltis gali atsirasti tik tada, kai visa tarptautinė bendruomenė, o ne pavienės valstybės atkurs pagarbą tarptautinei teisei ir kartu ieškos tikros, o ne tariamos taikos.
Kalbėdamas apie Bažnyčios vaidmenį, nuncijus pabrėžia, kad tarptautinių santykių krizės ir nepasitikėjimo laikotarpiu Bažnyčios misija tampa esminė. Pasitikėjimą ateitimi gali atkurti malda, artumo ir konkrečios pagalbos liudijimas. Žmonėms Ukrainoje labai svarbu jausti, kad kiti žino apie jų kančią ir mėgina ją suprasti. Tokia brolystė jau pati savaime teikia viltį. (jm / Avvenire / Vatican News)
