Žvilgsnis į ką tik pasibaigusius 2024-uosius
Ką tik pasibaigę 2024-ieji buvo paženklinti svarbių rinkimų ir pasaulinių neramumų. Pernai balsavo daugiau nei 60 šalių piliečiai, sudarantys beveik 50 procentų pasaulio gyventojų. Lietuvoje vyko net treji rinkimai – Prezidento, Seimo ir rinkimai į Europos Parlamentą. Deja, pasaulyje tęsėsi ir plito kariniai konfliktai – Rusijos ir Ukrainos karas įžengė į trečius metus, o kovos tarp Izraelio ir „Hamas“ išplito į kitas šalis. Tačiau tai ir šviesą nešantys metai – gruodžio 24 d. popiežius atvėrė Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, taip pradėdamas Bažnyčios Jubiliejinius metus, dovanojančius mums viltį. Pažvelkime į įsimintiniausius metų įvykius.
Sausį, pasibaigus metų pabaigos paliauboms, toliau vyko karo veiksmai Gazos Ruože.
Vasario 16 d. atokiame Sibiro regione kalėjime buvo nužudytas Aleksejus Navalnas, žinomiausias Rusijos opozicionierius. Tuo metu išsekę Ukrainos gyventojai kentėjo antrąją atšiaurią karo žiemą. Daugiau nei 50 % Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumų sunaikino rusų oro pajėgų atakos.
Vasario 22-ąją Didžiajam Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios arkivyskupui Sviatoslavui Ševčukui įteiktas Lietuvoje minėtų Šv. Juozapato metų, sutapusių su šventojo 400 metų kankinystės sukaktimi, medalis.
Kovo pabaigoje Maskvoje vykusi Pasaulinės rusų tarybos sesija priėmė dekretą apie „Rusų pasaulio ateitį ir dabartį“, kuriame Rusijos agresija prieš Ukrainą vadinama „šventuoju karu“. Pasaulinė Bažnyčių taryba paskelbė komunikatą, kuriame išreiškė griežtą protestą dėl dekrete naudojamos terminologijos, pakartojo anksčiau išreikštus principus – karas nesuderinamas su Dievo prigimtimi, tad ir su krikščionybės bei ekumenizmo nuostatomis, Ukrainos invazija yra neteisėta ir nepateisinama.
Balandį Tikėjimo mokymo dikasterija išleido dokumentą Dignitas infinita, kuriame smerkiami išpuoliai prieš žmogaus orumą.
60-ojoje Venecijos bienalėje Šventojo Sosto paviljonas įrengtas Giudecca salos moterų kalėjime. Vienu svarbiausių parodos akcentų tapo balandžio 28 d. įvykęs pirmas istorijoje popiežiaus vizitas bienalėje.
Gegužės 24 d. Papua Naujojoje Gvinėjoje smarkių liūčių sukelta milžiniška nuošliauža nusinešė daugiau nei tūkstantį gyvybių.
Birželio 14 d. popiežius Pranciškus dalyvavo Didžiojo septyneto (G7) susitikime, vykusiame Apulijos regione, Pietų Italijoje. Pranciškus tapo pirmuoju popiežiumi, kuris tiesiogiai dalyvavo tokio susitikimo darbuose.
Liepą Atlanto vandenyne, šalia Mauritanijos pakrantės, netoli sienos su Senegalu, jūroje apvirtus ir nuskendus žvejybos laivui, gyvybės neteko 89 migrantai.
Paryžiuje vyko 33-osios vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo ir 37 pabėgėlių sportininkai. Tai įkvėpimo ir vilties šaltinis pasauliui ir 122 milijonams žmonių, kurie priversti bėgti nuo konfliktų, smurto ir klimato kaitos pasekmių.
Rugpjūčio 1 d. Ankaroje įvykusiame Rusijos ir kelių Vakarų šalių apsikeitime kaliniais pasigesta baltarusių politinių kalinių. Išlaisvintas Olegas Orlovas, vienas iš Rusijos nevyriausybinės žmogaus teisų gynimo organizacijos „Memorialas“ steigėjų. 2022 m. šiai organizacijai, kartu su baltarusių aktyvistu Alesiu Beliackiu ir Ukrainos pilietinių laisvių centru, buvo įteikta Nobelio taikos premija. Kalėjime tebelaikomas 61 metų A. Beliackis, žmogaus teisių centro Viasna lyderis, žinomas Baltarusijos katalikas, suimtas 2021 m. liepos 14 d. ir nuteistas 10 metų kalėjimo bausme už prasimanytus kaltinimus.
Rugsėjo 17 d. „Hezbollah“ kovotojų rankose vienu metu sprogo tūkstančiai ryšio aparatų: šimtai žuvo arba buvo sužeisti. Mirčių ir sužalojimų užfiksuota ne tik Libane, bet ir įvairiose Sirijos bei Irako vietovėse, kur yra „Hezbollah“ narių.
Spalio pabaigoje niokojantis potvynis užklupo Ispaniją, nusiaubė Valensijos provinciją ir nusinešė mažiausiai 229 žmonių gyvybes.
Spalį Vatikane vyko Vyskupų sinodo apie sinodišką Bažnyčią antroji sesija; popiežius Pranciškus paskelbė savo ketvirtąją encikliką Dilexit nos, skatinančią pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai.
Spalio 11 d. Norvegijos Nobelio komitetas pranešė, kad šiemetinė Nobelio taikos premija atitenka organizacijai „Nihon Hidankyo“ Japonijoje, kurią įsteigė patyrusieji branduolinio bombardavimo pasekmes japonai (hibakušos). Tai stiprus impulsas atsisakyti branduolinio ginklo.
Lapkričio 5 d. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas.
Lapkričio 12 d. po nepriklausomos ataskaitos paskelbimo atsistatydino Kenterberio arkivyskupas anglikonų primas Justinas Welby, prisiimdamas atsakomybę dėl reagavimo į seksualinio nepilnamečių išnaudojimo nusikaltimus trūkumų.
Lapkričio 19 d. minėta 1000-oji karo Ukrainoje diena. Ukrainos žmonės neprarado vilties, nepaisant šimtų tūkstančių žuvusių ir sužeistų, daugiau kaip 10 milijonų namų netekusių žmonių.
Gruodžio 7 d. į kardinolų kolegiją įvesdintas lietuvis Rolandas Makrickas, Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius.
Praėjus penkeriems metams po niokojančio gaisro, gruodžio 8 d. duris atvėrė restauruota Paryžiaus Dievo Motinos katedra.
Gruodis žymi Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado valdymo pabaigą. Po 13 metų trukusio pilietinio karo Sirijoje jis neteko valdžios ir pabėgo į Rusiją. Gruzijoje visą mėnesį vyko protestai prieš prorusišką vyriausybę.
Agentūra „Fides“ skelbia, kad per 2024 m. pasaulyje nužudyti 13 katalikų misionieriai – 8 kunigai ir 5 pasauliečiai. Surinkti duomenys rodo, kad misionieriai ir pastoracijos darbuotojai žuvo ne tik konfliktų zonose, bet ir kasdieniniame gyvenime liudydami savo tikėjimą.
(DŽ/Vatican News)
