Šv. Jonas Marija Vianėjus: „Jei kunigas suprastų, kas jis yra, numirtų iš meilės“
Šių metų šv. Jono Marijos Vianėjaus minėjimams Arso miestelyje vadovauti pakviestas Šiaurės Prancūzijos Normandijos regiono Evrė (Évreux) vyskupas Olivier de Cagny. Pirmadienio rytą jis aukojo Mišias už pašaukimus. Popiet šiemetinių minėjimų dalyviai pakviesti klausytis vyskupo konferencijos, o pirmosios dienos vakarą – į procesiją ir galiausiai į naktinę Švč. Sakramento adoraciją. Pačios šventės diena – rugpjūčio 4-oji – prasideda brevijoriaus Rytmetine ir Mišiomis. Popiet numatytas renginys vaikams, kurio programoje – žaidimai maldos tema. Popiet Arso miestelio gatvėmis eis procesija su šv. Jono Marijos Vianėjaus širdies relikvija. Pavakare numatyta dar viena vyskupo Olivier de Cagny konferencija, o galiausiai šventę užbaigs mišparai.
Šv. Jonas Marija Vianėjus gimė 1786 m. Jo vaikystė sutapo su Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu, kai Bažnyčia buvo persekiojama, Mišios dažnai būdavo aukojamos slapta. Pasak šventojo biografų, būtent ši patirtis sužadino jame meilę kunigystei ir troškimą tarnauti Dievui. Nors dėl menko išsilavinimo ir didelių sunkumų mokantis daugelis abejojo jo tinkamumu kunigystei, jis nepasidavė. Studijos užtruko ilgiau ir tik 1815 m., taigi būdamas jau 29 metų, Jonas Marija Vianėjus gavo kunigystės šventimus.
1818 m. jis buvo paskirtas mažo Arso miestelio klebonu. Tuomet ši parapija buvo apmirusi, tačiau greitai ji tapo vienu svarbiausių piligrimystės centrų Prancūzijoje. Plačiai sklido garsas apie švento gyvenimo kunigą, apie jo nepaprastą gailestingumą ir gebėjimą vesti sielas pas Dievą. Žmonės iš visos šalies plūdo pas kunigą Joną Mariją Vianėjų išpažinties. Jis gyveno labai asketiškai ir kukliai, visą laiką skyrė sielų išganymui, kartais klausykloje praleisdavo net 16 valandų per dieną. Šventu gyvenimu garsėjęs kunigas mirė 1859 m.
1905 m. popiežius Pijus X paskelbė kunigą Joną Mariją Vianėjų palaimintuoju. 1929 m. popiežius Pijus XI jį kanonizavo ir paskelbė klebonų globėju. 2009 m., minint Jono Marijos Vianėjaus mirties 150-ąsias metines, Benediktas XVI paskelbė Kunigų metus, o Arso kleboną iškėlė kaip pavyzdį visiems kunigams.
„Kunigystė yra Jėzaus Širdies meilė“, – šią šventojo Arso klebono pamėgtą frazę Benediktas XVI priminė 2009 m. skelbdamas Kunigų metus. Šie Arso klebono žodžiai primena, kokia nepaprasta dovana yra kunigystė. Popiežius Benediktas su dėkingumu prisiminė visus kunigus, kurie kasdien nuolankiai siūlo krikščionims ir visam pasauliui Kristaus žodžius bei darbus, stengdamiesi savo mintimis, valia, jausmais ir visu gyvenimu būti tokie, kaip Jis. Tačiau šventojo Arso klebono pavartota formuluotė primena ir pervertą Jėzaus Širdį bei erškėčių vainiką ant Jo galvos. Tad mintys krypsta ir į nesuskaičiuojamas kančios situacijas, su kuriomis kunigai susiduria. Deja, yra ir be galo apgailėtinų situacijų, kai Bažnyčia kenčia dėl kai kurių kunigų neištikimybės. Pasauliui tai teikia pagrindą piktintis ir atmesti, rašė popiežius Benediktas.
Arso klebonas buvo labai nuolankus, tačiau kartu suprato, jog jis kaip kunigas esąs neįkainojama dovana žmonėms. Savo laiške popiežius Benediktas citavo šv. Jonui Marijai Vianėjui priskiriamus jo biografų žodžius: „Geras ganytojas, ganytojas pagal Dievo širdį, yra didžiausias lobis, kokį gerasis Dievas gali duoti parapijai, ir viena vertingiausių dieviškojo gailestingumo dovanų. …Tiktai danguje jis supras, kas yra iš tikrųjų.“ Šios ištaros, rašė popiežius Benediktas, gimusios kunigiškoje šventojo klebono širdyje, gali pasirodyti perdėtos, tačiau jos parodo nepaprastą jo pagarbą Kunigystės sakramentui. „Jei suvoktume, kas iš tikrųjų žemėje yra kunigas, numirtume – ne iš baimės, bet iš meilės…“, – cituodamas šv. Joną Mariją Vianėjų 2009 m. rašė popiežius Benediktas XVI skelbdamas Kunigų metus. (jm / Vatican News)
