Seutoje bus surengta tradicinė procesija Dievo Motinos garbei
Rugpjūčio 4-ąją Dievo Motinos garbei bus išdėliotos gėlių mozaikos, o rugpjūčio 5-ąją Seutos miesto gatvėmis eis tradicinė procesija, kurios metu bus nešama šv. M. Marijos – Afrikos Globėjos – statula. Dalis kitų iškilmės renginių, atsižvelgus į praėjusios savaitės migrantų antplūdžio krizę, buvo atšaukta, visi kviečiami atsakingam ir išmintingam elgesiui.
Rugpjūčio 2-osios vidudienio maldoje apie krizę Seutoje kalbėjo ir popiežius. „Su susirūpinimu stebiu nerimą keliančią padėtį Seutoje ir, melsdamas Švč. Mergelės Marijos, Afrikos Globėjos, užtarimo, prašau Dievą, kad būtų rastos taika, stabilumu ir teisingumu pagrįstos išeitys“, – sakė Leonas XIV. Galima priminti ir liepos 30 d. Seutos vyskupijos komunikatą. Jame nesileista į greitai įvykius Seutoje apgaubusią politinę kontroversiją, pasklidusią visoje Europoje, bet išreikštas pasirengimas bendradarbiauti su valdžios ir miesto institucijomis, nurodyta visas praėjusio savaitgalio pamaldų rinkliavas skirti migrantų antplūdžio sukeltiems humanitariniams poreikiams, kviesta melstis už tuos, kuriems tenka atsakomybė valdyti situaciją, tiesti taikos, teisingumo ir vilties kelius.
Pamaldumas Švč. Mergelei Marijai, Afrikos Globėjai, Seutoje turi senas tradicijas. 2018 metais minėtas 600 metų jubiliejus nuo jos statulos, tradiciškai nešamos rugpjūčio 5-osios procesijoje, atgabenimo į Seutą 1418 m. Tai įvyko tuometinių Portugalijos karalystės ir berberų marinidų sultonato kovų kontekste. 1415 m. portugalai, vedami Henriko Jūrininko, laimėjo Seutos mūšį ir perėmė šios strateginės prekybos keliams ir konkurencijai su kitomis Viduržemio jūros galiomis vietos, dėl kurios jau prieš keliolika amžių varžėsi kartaginiečiai ir romėnai, kontrolę. XVII amžiaus antroje pusėje Seuta atiteko Ispanijos karalystei ir yra Ispanijos valdoma iki šiol. Apie šį ryšį byloja pats Kadiso ir Seutos vyskupijos pavadinimas: Kadisas, kurio pavadinimas susijęs su iki XIII a. jį valdžiusių užkariautojų berberų laikotarpiu, yra miestas žemyninėje Ispanijoje, kitoje pusėje sąsiaurio, skiriančio jį nuo šiaurės Afrikos ir dabartinio Maroko krantų.
Švč. Mergelės Marijos, Afrikos ir Seutos dangiškosios globėjos, statula pasižymi gotikinio laikotarpio bruožais ir atkartoja Pietos motyvą – Mergelę Mariją, apglėbusią mirusį Kristų, paguldytą ant jos kelių.
*
Kaip žinia, praėjusią savaitę Seutos autonominio miesto teritoriją Šiaurės Afrikoje, supamą Maroko, per keliasdešimt valandų užplūdo dešimtys tūkstančių migrantų, mobilizuoti skleistų gandų apie esą atvirą sieną ir galimybę, patekus į Ispanijos anklavą, gauti prieglobstį. Gandams nepasitvirtinus, o Ispanijos vyriausybei į gatves išvedus ir kariuomenę, didžioji dalis migrantų, daugiausia marokiečių jaunuolių, grįžo atgal į Maroką. Neišvengta chuliganizmo bei apsistumdymo tarp migrantų ir tvarkos palaikymo pajėgų epizodų. Migrantų, kurių skaičius viršijo du trečdalius visos Seutos populiacijos, antplūdis sukūrė didelį spaudimą miesto civilinei infrastruktūrai, sukėlė išgąstį jo gyventojams. Nors dauguma, kaip minėta, jau pasitraukė, šimtai asmenų dar liko Seutoje, vildamiesi gauti prieglobstį. Tarp jų nemažai kilusių iš kitų Afrikos valstybių ir negali taip paprastai grįžti į savo šeimas, kaip kad jaunuoliai marokiečiai. (RK / Vatican News)
