Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 23 d.)
Visuomenei ir Bažnyčios nariams aktyviai reaguojat į žinias apie Vilniaus arkivyskupijos kunigų galimai padarytus seksualinio pobūdžio nusikaltimus, rugpjūčio 17 d. dienraštyje Bernardinai.lt buvo paskelbtas dominikono Jokūbo Marijos Goštauto OP straipsnis „Skandalas mirčiai ir atgimimui“. Tarp čia keliamų klausimų – bažnytinėje aplinkoje atsirandančios sąlygos piktnaudžiavimui, kuomet iškreipti galios santykiai tarp dvasinio autoriteto ir institucijos lemia, kad suteiktas pasitikėjimas tampa dominavimo, manipuliavimo, smurto ir išnaudojimo įrankiu:
„Ilgą laiką tam tikruose bažnytiniuose kontekstuose galėjo įsigalėti tylos kultūra. Kai kuriais atvejais pirmenybė buvo teikiama Bažnyčios reputacijai, norui išvengti viešo skandalo arba išsaugoti kunigiškos tarnystės įvaizdį. Šis refleksas kartais vedė prie to, kad sunkūs nusikaltimai buvo traktuojami kaip paprasti vidiniai moraliniai nukrypimai, kuriuos reikia spręsti diskretiškai, o ne imantis atitinkamų teisinių ar drausminių priemonių. Kartais prie to prisidėdavo gilus krikščioniško atleidimo ir teisingumo reikalavimo supainiojimas. Atleidimas, esantis Evangelijos širdyje, niekada nepanaikina atsakomybės už sunkų poelgį ar jo pasekmių!
Didžiausia kliūtis pastoraciniam atsivertimui yra sprendimas iš karto užimti Bažnyčios gynybos poziciją. Tačiau popiežius Pranciškus paragino mus nepasiduoti šiai pagundai ir pakartojo, kad būtina priimti žmones nesistengiant iškart užimti gynybinę poziciją. Neatsitiktinai Šventasis Tėvas kažkada apibūdino Bažnyčią kaip lauko ligoninę, pasirengusią gydyti tuos, kuriuos pasaulis sulaužė ir sužeidė. Seksualinio išnaudojimo skandalas Bažnyčioje yra tarsi liga, kuria žmonės užsikrečia būdami pačioje ligoninėje.
Niekas ligoninėje – ypač jos vadovai – nenori pripažinti, kad kas nors susirgo toje vietoje, kur turėjo pasveikti. Manau, šis palyginimas gali paaiškinti, kodėl taip sunku kartu pripažinti ir reaguoti į piktnaudžiavimo Bažnyčioje realybę“, – dienraštyje Bernardinai.lt rašo brolis dominikonas Jokūbas Marija Goštautas OP.
Rugpjūčio 19 d. dienraštyje 15min.lt paskelbtame pokalbyje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas komentuodamas skandalo aplinkybes pradėjo nuo atsiprašymo:
„Noriu atsiprašyti, pirmiausia pačių aukų, kad sukeltas toks skausmas, kad prieš jas buvo padarytas nusikaltimas. Bet taip pat ir Bažnyčios narių, ir visuomenės, kad nesugebėjome užkardyti šio nusikaltimo ir greičiau išsiaiškinti.“
Atsiprašymo žodžiai skambėjo ir Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo rugpjūčio 19 dieną paskelbtame kreipimesi į tikinčiuosius:
„Atsiprašymas turi virsti atsakomybe ir konkrečiais sprendimais, atvirumu ir nuolatiniu bendradarbiavimu, kad tokios patirtys nesikartotų. Pirmiausia turime galvoti apie tuos, kurie buvo sužeisti. Turime visi suprasti, kad vaikų ir pažeidžiamųjų asmenų apsauga nėra antraeilis dalykas, tai mūsų tikėjimo ir mūsų žmogiškumo išbandymas. Čia Bažnyčia aiškiai sako: joks dvasinis autoritetas, jokia institucijos reputacija niekada negali būti svarbesnė už žmogų, kuris buvo sužeistas. Jeigu vaikas buvo išnaudotas, pirmiausia turime matyti vaiką. Jeigu žmogus buvo sužeistas, pirmiausia turime išgirsti jo skausmą. Jeigu buvo nusikaltimas, pirmiausia turi būti išaiškinta tiesa, jis turi būti ištirtas; jeigu buvo padaryta klaida, ją reikia pripažinti. Ir jeigu nusikaltimą padarė kunigas, tai jo kunigystė nėra skydas nuo atsakomybės. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamos veikos, turime siekti tiesos ir bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.
Tiesa yra kelias į gijimą, teisingumą ir pasitikėjimą. Todėl šių dienų akivaizdoje norime dar kartą kreiptis į visus: netylėkime matydami blogį. Netylėkime, kai kyla pagrįstas nerimas dėl vaiko ar pažeidžiamo žmogaus saugumo. Nebijokime pranešti, kreiptis pagalbos ir ieškoti atsakingų sprendimų. Tyla, kylanti iš baimės, abejingumo ar noro apsaugoti institucijos vardą, negali būti stipresnė už pareigą apsaugoti žmogų “, – savo kreipimesi ragina Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, linkėdamas, kad Bažnyčios bendruomenės taptų vietomis, kuriose kiekvienas žmogus, ypač vaikas ir pažeidžiamasis, yra išgirstas, gerbiamas, mylimas ir saugus.
Parengė Giedrius Tamaševičius
