Katalikų Bažnyčia Kazachstane vis labiau kazachiška
Šiandien Kazachstano Katalikų Bažnyčia jau nebėra vien buvusių lenkų, vokiečių, lietuvių ar ukrainiečių tremtinių Bažnyčia. Po komunizmo žlugimo daug buvusių tremtinių palikuonių išvyko į jų tėvų ir protėvių kilmės šalis, todėl parapijų veidas pasikeitė. Vis daugiau dėmesio skiriama kazachų kalbai. Daugėja kazachų, kurie domisi krikščionybe, pradeda katechumenatą ir priima Krikštą.
Kazachstane atsivertimas į krikščionybę dažnai kitų sutinkamas skeptiškai. Daugelis kazachų tautinę tapatybę sieja su islamu, todėl pasirinkusieji krikščionišką tikėjimą kartais susiduria su artimųjų ar visuomenės nesupratimu. Vis dėlto Bažnyčia pabrėžia, kad tautinė tapatybė ir krikščioniškasis tikėjimas gali darniai derėti.
Bažnyčia aktyviai rūpinasi liturginių tekstų vertimu į kazachų kalbą. Šiuo metu liturgijoje, katechezėje ir sielovadoje pagrindinė kalba tebėra rusų, tačiau stengiamasi, kad Šventasis Raštas ir liturginiai tekstai būtų išversti į kazachų kalbą. Tai svarbi misionieriškos veiklos dalis, nes galimybė aukoti Šv. Mišias gimtąja kalba yra reikšmingas įkultūrinimo proceso elementas.
Apie žingsnius šia kryptimi pasakoja kunigas Gabrielis Jocheris: „Mišių metu giedame keletą giesmių kazachų kalba. Be to, Karagandos seminarijoje kartą per savaitę pradėjome švęsti liturgiją kazachų kalba: visi skaitiniai, maldos ir pamokslas yra sakomi kazachiškai, o konsekracijos žodžiai lieka lotynų kalba.“
Dėl įstatymų, ribojančių tiesioginę evangelizaciją, Katalikų Bažnyčia Kazachstane renkasi kitus būdus pasiekti žmones – per kultūrines, švietimo ir socialines iniciatyvas. Ji rengia koncertus, organizuoja edukacines programas, rūpinasi vaikais su negalia. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Šv. Lauryno mokykla Kornejevkoje Kazachstano šiaurėje. Joje mokosi apie 200 vaikų.
Kazachstano geografinės sąlygos taip pat kelia nemažai iššūkių. Atstumai tarp gyvenviečių yra labai dideli. Nepaisant to, misionieriai stengiasi, kad net ir labiausiai izoliuotos bendruomenės nesijaustų vienišos. „Bent kartą per mėnesį aplankome šeimas, gyvenančias atokiose vietovėse, aukojame Šv. Mišias, klausomės išpažinčių ir dalijamės su jomis gyvenimu. Viena iš Kazachstano Bažnyčios stiprybių yra būtent šis šeimos jausmas ir abipusis palaikymas“, – sako kunigas Gabrielis Jocheris. (JS, Vatican News)
