Kard. L. A. Tagle. Ką Petras „deformavo“, Tėvas „atmainė“

Evangelizavimo dikasterijos proprefektas Romoje rugpjūčio 6-ąją aukotų Mišių metu priminė, kad Kristaus atsimainymas įvyko po Jėzaus pokalbių su savo mokiniais apie tai, kas jis ir kokia jo misija. Petras išpažino, kad jis – Mesijas, ir Jėzus pastebėjo, kad tai apreiškimas iš Tėvo. Tik Tėvas gali apreikšti, kas iš tiesų yra Sūnus. Tačiau kai netrukus Jėzus pasakė, kad jis, Mesijas, kentės, bus nužudytas ir prisikels, būtent Petras paprieštaravo, pasipriešino, jis nenorėjo tokio Mesijo. O Jėzus pavadino jį šėtonu, papiktinimu, mąstančiu ne Dievo, o žmonių mintimis.

Tik Tėvas gali apreikšti, kas iš tiesų yra Jėzus. O Petras, užverdamas savo protą Tėvo išminčiai, „deformavo“ Jėzų. Po savaitės ant kalno įvyko Jėzaus atsimainymas, kurio metu Tėvas jį apreiškė kaip mylimąjį Sūnų. Šalia pasirodė Mozė ir Elijas: Jėzus save apreiškia kaip Pranašų Įstatymo išpildymą. Kaip saulė spindintis jo veidas ir šviečiantys rūbai rodo, kad jis pats yra daug daugiau nei Mozė – Dievo Sūnus. Kristaus Kūnas, kuris vieną dieną bus nukryžiuotas ir palaidotas, bus apreikštas kaip šlovingasis prisikėlusio Dievo Sūnaus kūnas.   

„Jėzaus atsimainymas yra Tėvo apreiškimas mokiniams ir mums apie tikrąją Jėzaus tapatybę ir misiją. Tėvas atmaino mūsų požiūrį į Jėzų. Tėvas paliepia klausyti Jėzaus, jei norime juo sekti. Tai, ką Petras „deformavo“, Dievas Tėvas „atmainė“.

1945 m. rugpjūčio 6 d. 8 val. 15 min. ryte Hirošimos miestą Japonijoje nušvietė šviesos blyksnis: tai buvo atominės bombos šviesa, kuri paskleidė sunaikinimo, ligų ir mirties tamsą. Yra manančių, kad ta diena „atmainė“ pasaulį, nes privertė priešą pasiduoti, taip prisidėdama prie II Pasaulinio karo pabaigos. Bet paklauskime savęs: ar karas tikrai baigėsi? Ar tikrai galime karą pavadinti „atmainymu“? Gal turėtume jį vadinti tikruoju vardu – deformavimu? Tik Dievo apreiškimas, o ne karas gali atmainyti žmoniją. (RK / vatican News)