Arabijos ganytojas: „Kenčiame dėl nežinios“
Kaip žinia, 2026 m. vasario 28 d. prasidėjusi karinė konfrontacija tarp JAV ir Irano, kuri tęsiasi iki šiol, veikia visą regioną. Irano raketos ir dronai skriejo į kone visus kaimynus, kaltinamus parama JAV, ir smogė, ypač karo pradžioje, ne vien kariniams taikiniams, bet ir dangoraižiams ir viešbučiams, kuriais garsėja Arabijos pusiasalio valstybių didieji miestai, kitiems civilinės infrastruktūros objektams. Buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių, nutrūko dideli turistų srautai. Visa tai, suprantama, labai paveikė paslaugų, turizmo ir kitas ekonomikos šakas, kuriose dirba daugybė migrantų, įskaitant ir krikščionis iš daugybės pasaulio kraštų. Būtent jie sudaro didžiąją dalį Šiaurės Arabijos vikariato katalikų. Nemažai žmonių ir šeimų išvyko, bet nemažai ir liko.
Žmonių išgyvenamą būseną vyskupas apsako kaip „nežinią ir trapumo pojūtį“. Karinės grėsmės civiliams tai priartėja, tai nutolsta. Kas kelias dienas skelbiamos žinios apie susitarimus, kurios po to paneigiamos ir, rodos, niekas nežino, kas dedasi. Daug neišvykusiųjų nežino, ar rytoj dar turės darbą. Tai kelia didelę įtampą.
Labiausiai karo poveikį žmonės pajautė Bahreine ir Kuveite. Pirmasis apsirūpina maistu ir visais kitais dalykais tiltu, kuris jį jungia su Saudo Arabija, antrasis – vandens keliais ir lėktuvais. Karo eiga veikia logistinių grandinių darbą, trūksta kai kurių įprastinių produktų. Šiuo požiūriu mažiau karo poveikį jaučia Kataras, kurį maistas ir kiti būtini dalykai pasiekia iš Jungtinių Arabų Emyratų. Sustojo daugybė darbų ir projektų, įskaitant patį vikariatą. Antai, buvo numatyta konkatedros kiemą Kuveito mieste uždengti nuo saulės ginančia priedanga, o Bahreine – statyti naują vyskupijos būstinę, tačiau karas regione sutrikdė statybinių medžiagų tiekimą, pradėti darbai labai vėluoja, kiti atidedami laukiant geresnių laikų.
Neužtikrintumas jaučiamas visose srityse. Dėl grėsmių pavasarį teko uždaryti vikariato mokyklą ir pamokas keisti virtualiais susitikimais, o dabar tenka svarstyti, ar įmanoma ją atidaryti ateinantį rudenį. Staigus poreikis žmonėms išvykti, be abejo, labai paveikė visas sielovados, katechezės ir formacijos programas: turėjo išvykti ir tie, kurie jas koordinavo, jomis rūpinosi. Daug dalykų reikia pergalvoti iš naujo: tam bus skirtas po kelių mėnesių Bahreine planuojamas vikariato susitikimas. Bet viena aišku – reikia būti šalia žmonių visose situacijose.
Antra vertus, pamaldų metu katedra ir parapijų bažnyčios yra pilnos, jos yra vieta, kur galima vėl pasisemti ramybės ir vilties. Vikariato nepaliko nė vienas kunigas – jie ir toliau rūpinasi daugiataute ir daugiakalbe Šiaurės Arabijos vikariato katalikų bendruomene, sakė vyskupas A. Berardi. Jis pasidžiaugė ir krašto valdžios parama – Bahreino sosto įpėdinio bei Teisingumo ir vidaus reikalų ministro vizitu katedroje, kurio metu paprašyta laikyti jos duris atviras. (RK / Vatican News)
