Vyskupijų atkūrimo sukaktis. Žvilgsnis į Ukrainos lotynų apeigų katalikų istoriją
Nors Kyjivas yra graikų tradicijos krikščionybės Vidurio ir Rytų Europoje lopšys, jau XIV amžiuje Kyjive buvo įkurta ir lotynų apeigų katalikų vyskupija. Lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios Ukrainoje raida per šimtmečius buvo susijusi su Ukrainos žemių priklausymu Abiejų Tautų Respublikai, Lenkijos Karalystei, Habsburgų monarchijai ir Rusijos imperijai, galiausiai – tarpukario Lenkijos Respublikai ir Sovietų Sąjungai.
Lotynų apeigų katalikai telkėsi Vakarų Ukrainoje, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Austrijo-Vengrijos imperijai, o vėliau – Lenkijai. Kai po Antrojo pasaulinio karo ir Vakarų Ukraina atsidūrė Sovietų Sąjungos sudėtyje, katalikų bendruomenė patyrė žiaurius persekiojimus, daugelis bažnyčių buvo uždarytos, dvasininkai represuoti, o bažnytinės struktūros faktiškai sunaikintos. Nepaisant to, Bažnyčia išsaugojo institucinį tęstinumą, kurį užtikrino komunistinės Lenkijos sudėtyje atsidūrusi Lvivo arkivyskupijos dalis – Liubačovo dekanatas. Šiame Lenkijos miestelyje, prie pat sienos su sovietine Ukraina, 1946 m. apsigyveno iš Lvivo sovietų išvarytas arkivyskupas Eugeniuszas Baziakas. Daugiau kaip keturis dešimtmečius Liubačovas buvo laikina Lvivo arkivyskupijos sostinė.
1984 m. Jonas Paulius II Lvivo arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, reziduojančiu Liubačove, paskyrė savo bičiulį Marianą Jaworskį. Nuo 1989 m. vyskupas Jaworskis jau galėjo lankytis Ukrainoje ir remti ten atgimstančias katalikų bendruomenes.
Galiausiai 1991 m. sausio 16 d., taigi dar prieš oficialų Sovietų Sąjungos žlugimą ir nepriklausomos Ukrainos paskelbimą, Jonas Paulius II įkūrė tris lotynų apeigų vyskupijas – Lvivo arkivyskupiją ir Podolės Kameneco bei Žytomyro vyskupijas. Pirmuoju Lvivo arkivyskupu metropolitu tapo Marianas Jaworskis, kurį 1998 m. Jonas Paulius II paskyrė kardinolu in pectore, o 2001 m. apie paskyrimą pranešė viešai.
Plečiantis sielovadai nepriklausomoje Ukrainoje, prieš 35 metus įkurtos vyskupijos buvo porą kartų pertvarkomos ir kuriamos naujos. 1996 m. buvo įkurta Lucko vyskupija, 1998 m. – Kyjivo-Žytomyro vyskupija, 2002 m. – Odesos-Simferopolio ir Charkivo-Zaporižios vyskupijos, o Užkarpatėje – Mukačevo vyskupija. Šiandien lotynų apeigų Katalikų Bažnyčią Ukrainoje sudaro Lvivo arkivyskupija ir šešios vyskupijos. Tikinčiųjų skaičius nesiekia milijono.
Jei Lvivas istoriškai laikomas Ukrainos lotynų apeigų katalikų sostine, dvasinis šios bendruomenės centras yra Berdyčivo Škaplierinės Švč. M. Marijos šventovė. Karmelitų įkurta XVII amžiuje, ši šventovė ilgainiui tapo svarbiausia lotynų apeigų katalikų piligrimystės vieta Ukrainoje ir vienu svarbiausių Dievo Motinos gerbimo centrų regione. Šventovė garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu.
Sovietmečiu karmelitų vienuolynas buvo uždarytas, bažnyčia paversta muziejumi. Tik 1991 m. visas buvusio karmelitų vienuolyno kompleksas buvo grąžintas katalikams ir Berdyčivas vėl tapo Ukrainos lotynų apeigų katalikų nacionaline šventove. Būtent čia sekmadienį, liepos 19 d., buvo iškilmingai paminėtos 35-osios lotynų apeigų Bažnyčios struktūrų atkūrimo Ukrainoje metinės, kurioms vadovavo specialusis popiežiaus Leono XIV pasiuntinys, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris. (jm / Vatican News)
