Šv. Benedikto baziliką vėl lanko piligrimai
Po atstatymo bazilika buvo vėl iškilmingai pašventinta. Apeigų metų arkivyskupas Renato Boccardo perskaitė Leono XIV sveikinimo žinią, atsiųstą Popiežiaus valstybės sekretoriaus kard. Pietro Parolino. Pasak žinios, popiežius dalijasi džiaugsmu dėl brangios šventovės grąžinimo tikintiesiems, dėkoja visiems – architektams, statybininkams, aukotojams, valstybinėms institucijoms, kurių bendras indėlis leido įgyvendinti Umbrijos, Italijos ir kitų šalių žmonėms svarbaus istorinio ir meninio paminklo atstatymo projektą. Popiežius, perduodamas savo palaiminimą, linkėjo, kad šis benediktinų dvasingumo centras gaivintų visos vyskupijos gyvenimą.
Galima paminėti, kad Šv. Benedikto bazilika Norčioje pastatyta ant Romos imperijos laikų statinio pamatų. Tradicija šią vietą atsimena kaip šv. Benedikto (apie 480–547) ir jo sesers – šv. Scholastikos (apie 480–547) – šeimos namų vietą. Šv. Benediktas iš Norčios (Nursietis) yra vadinamas vienuolinio gyvenimo Vakaruose tėvu. Jo palikta regula, iš jo charizmos gimęs benediktinų ordinas paliko neišdildomą pėdsaką visos Europos civilizacijos istorijoje, kaip pabrėžia 1964 m. šv. Pauliaus VI suteiktas Europos globėjo titulas.
VI ir vėlesni amžiai Norčiai nebuvo palankūs – po Romos imperijos žlugimo teritorija nuolatos buvo užkariaujama, paveldima, atiduodama iš vienos giminės rankų į kitas, iš vienos genties – į kitą. Plėšiamuosius žygius čia rengė longobardai, gotai, o IX amžiuje – ir musulmonų saracėnų piratai, kurie veržėsi į krašto gilumą. Tais politinio ir ekonominio nestabilumo amžiais gyventojų labai sumažėjo, o likę vertėsi gyvulininkyste ir mėsos produktų gamyba. Pažymėtina, kad Norčios kumpiai ir kiti mėsos gaminiai ir šiandien žinomi visoje Italijoje.
II tūkstantmečio pradžioje, atėjus sąlyginio saugumo, stabilumo ir ekonominės gerovės laikui Norčioje, atgimusioje ir sustiprėjusioje, nuspręsta pastatyti šv. Benediktui dedikuotą bažnyčią: nepaisant visko, niekada nebuvo pamiršta, kad tai jo gimtinė. XIII amžiaus pabaigoje pradėti statybų darbai, kurie truko apie penkiasdešimt metų. Taip iškilo ne itin didelė, bet grakšti bazilika, kurioje susilieja romaninės ir gotikinės architektūros bruožai.
Nors regioną vis sukrečia dideli žemės drebėjimai, dėl kurių amžiams bėgant baziliką teko ne kartą perstatyti, 2016 m. pakartotiniai žemės drebėjimo smūgiai buvo itin stiprūs – po jų liko stovėti tik bazilikos fasadas, visa kita sugriuvo, kaip ir daugybė kitų pastatų dešimtyse gyvenviečių. Po griuvėsiais liko šimtai žmonių. 2021 m. prasidėjo rekonstrukcijos darbai, kurie, bendradarbiaujant valstybei ir Bažnyčiai, taip pat iš privačių geradarių aukų buvo sėkmingai užbaigti. Beje, Šventojo Sosto pašto tarnyba išleido specialų pašto ženklą, vaizduojantį šventąjį vienuolį, supamą bazilikos kontūrų. Įrašai pašto ženkle primena progą ir datą. (RK / VaticanNews)
