Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 26 d.)
Liepos 25–26 dienomis šalia Šiaulių vyko tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Jų šūkis šiais metais: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). Šiaulių vyskupas Darius Trijonis dienraštyje Bernardinai.lt skelbiamoje Austėjos Žalalytės parengtoje publikacijoje primena, kad už kiekvieno medinio kryžiaus slypi žmogaus istorija: maldos, prašymai, padėkos, netektys ar ligos, todėl ir patį Kryžių kalną galima palyginti su didžiule maldos knyga po atviru dangumi:
„Palikti naštą Dievui reiškia ne pabėgti nuo atsakomybės, bet pripažinti, kad vieni jos nepanešime. Galima sakyti, kad kryžiaus atnešimas į Kryžių kalną yra prašymas: „Viešpatie, būk su manimi. Duok man išminties, kantrybės, jėgų. Aš noriu jausti tavo artumą.“ Žmogus grįžta namo turėdamas tuos pačius išbandymus, bet širdyje randa daugiau ramybės ir supratimo, kad savo kryžių neša ne vienas – šalia jo kartu eina Jėzus. Todėl Kryžių kalnas yra ne tik vieta, kur paliekami kryžiai. Čia žmogus gali įgyti naują viltį. Žinoma, ne visada viltį, kad sunkumas tuoj pat išnyks, bet tikėjimą, kad Dievas eina kartu su juo“, – priminė Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, Kryžių kalno atlaidų proga kiekvieną kviesdamas palikti savo įrašą šioje maldos Knygoje.
Apie jaunimo sielovadą ir krikščioniškas parapijų vasaros stovyklas dienraštyje Bernardinai.lt pasakoja brolis pranciškonas Edvinas Jurgutis. Remdamasis Vilniaus bernardinų parapijos rengiamų stovyklų patirtimi jis įvardijo poreikį su kiekviena jaunimo grupe ieškoti vis kito kalbėjimo būdo. Su 13–15 metų paaugliais apie tikėjimą galima prasmingai kalbėti pasitelkiant žaidimus, draugystės temą, o su 16–18 metų jaunuoliais jau galima kalbėtis apie gyvenimą, atsakomybę ir sprendimus:
„Suaugusiųjų gyvenime daugelis dalykų jau nusistovėję: jie turi profesiją, darbą, laikosi tam tikro gyvenimo būdo, todėl pokyčiai dažniausiai vyksta po truputį, mažais žingsniais. O paaugliui visas gyvenimas dar prieš akis. Jam atrodo, kad kiekvienas sprendimas yra milžiniškas ir lemia ateitį. Dažnai trūksta gyvenimiškos patirties, todėl į daugelį dalykų žvelgiama idealistiškai. Svarbu nei nuvertinti paauglių išgyvenimus, nei gąsdinti, kad gyvenimas bus vien sunkus. Reikia padėti suprasti, kad suklupimų ir nesėkmių tikrai bus, tačiau tai nereiškia, jog dėl visko kaltas žmogus. Kartais gyvenimas pateikia iššūkių, o tikėjimas gali padėti juos priimti ir įveikti“, – teigia pranciškonas Edvinas Jurgutis.
Kunigas Gabrielius Satkauskas socialiniuose tinkluose pradeda naują tinklalaidę „Šventas reikalas“. Dienraštyje Bernardinai.lt skelbiamame pokalbyje jis teigia, kad tai nėra bandymas pakeisti pamokslus ar katalikišką žiniasklaidą, bet siekis gliaudyti kietus tikėjimo riešutus ten, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko – medijose:
„Kanalo tikslas yra griauti stereotipus. Tarp Bažnyčios ir žmonių yra siena, ir ji, deja, natūraliai susiformavo. Mes dažnai kalbame savo bažnytine kalba, turime savą subkultūrą, kuri žmones net atstumia. Kaip šv. Paulius sako – raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. Norisi statyti tiltą. Tai visada yra Bažnyčios iššūkis – pagal principą Ecclesia semper reformanda (lot. „Bažnyčia visada turi būti reformuojama“). Bažnyčia visada turi atsinaujinti, skaityti laiko ženklus ir ieškoti, kaip apie Evangeliją kalbėti šiuolaikiniam žmogui.“
Tarp nepatogių temų, kurios bus aptariamos tinklalaidėse – Bažnyčios ir valstybės santykis. Paklaustas, ar pagrįstai dalis visuomenės piktinosi viešais politikų pasisakymais šią vasarą per didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kunigas Gabrielius pabrėžė, kad pirmiausia šiuos klausimus reikėtų vertinti per tikėjimo prizmę:
„Krikščioniui svarbiausia vieta yra susitikimo su Kristumi vieta. Į presbiteriją neturėtų įžengti bet kas be liturginių drabužių, o mes leidžiame ten eiti politikams. Vadinasi, patys nebegerbiame to, kas mums turėtų būti švenčiausia. Tai pirmiausia teologinė problema, apie kurią beveik nekalbama. Atrodo, Dievas lieka paskutinėje vietoje, Jo argumentas šiais laikais tarsi nebegalioja“, – apgailestavo kun. Gabrielius Satkauskas, primindamas Vilniuje ir Kaune jau įprastą praktiką atskirti sakralią ir pasaulietinę erdves, kai bažnyčioje dalyvauja valstybės svečiai, prezidentai ar kiti oficialūs asmenys. Tinklalaidėse „Šventas reikalas“ jis siektų net ir blogą, papiktinusią situaciją panaudoti geram, pateikdamas pavyzdžių, parodydamas kontekstą, įvardydamas liturginį bei tikėjimo argumentą, kad taip taptų paskata gilesnei refleksijai ir tikėjimo žadinimui.
Parengė Giedrius Tamaševičius
