Prieš 10 metų Prancūzijoje nužudytas kunigas Jacques'as Hamelis
Žinia apie žmogžudystę popiežių Pranciškų pasiekė Krokuvoje, kur jis dalyvavo tomis dienomis vykusiosiose Pasaulio jaunimo dienose. Pranciškus pasmerkė išpuolį, o po kelių savaičių, rugsėjo 14 d., Šv. Mortos namų koplyčioje aukojo gedulingas Mišias, kuriose dalyvavo nužudyto kunigo artimieji ir Ruano arkivyskupijos piligrimai. Tą dieną popiežius ištarė žodžius, kurie labai padrąsino Ruano arkivyskupijos bendruomenę pradėti nužudytojo kunigo beatifikacijos bylą. „Jis yra kankinys. O kankiniai yra palaimintieji“, – sakė popiežius Pranciškus.
Popiežius Pranciškus kunigą kankinį apibūdino kaip gerą, romų, brolišką žmogų, visuomet siekusį taikos su visais. Jis buvo nužudytas atlikdamas patį švenčiausią kunigo tarnystės veiksmą – aukodamas Kristaus auką. Pasak popiežiaus, ši žmogžudystė buvo dar vienas tos pačios krikščionių persekiojimo grandinės epizodas, kuri šiandien driekiasi per daugelį pasaulio šalių, kur tikintieji žudomi vien dėl to, kad neišsižada Kristaus.
Praėjus metams po kunigo Hamelio nužudymo, 2017 m. liepos 26 d., buvo surengtas iškilmingas minėjimas. Bažnyčioje, kurioje buvo nužudytas kunigas, Mišias aukojo Ruano arkivyskupas Dominique'as Lebrunas. Pasak jo, Jacques'as Hamelis nebuvo garsus pamokslininkas ar visuomenės veikėjas. Jo šventumas skleidėsi per paprastą kasdienę kunigo tarnystę. Arkivyskupas ragino neapsiriboti vien kunigo kankiniškosios mirties faktu, neromantizuoti pačios kankinystės, bet įsiklausyti į tai, ką šis kunigas savo gyvenimu norėjo perduoti: ištikimybę Evangelijai, nuolankumą ir kasdienį tarnavimą.
Ruano arkivyskupas ta proga pasidalijo su tikinčiaisiais džiaugsmu, kad popiežius Pranciškus leido pradėti nužudytojo kunigo beatifikacijos bylą nelaukiant kanonų teisėje įprastai reikalaujamų penkerių metų nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Tokia išimtis naujausiais laikais buvo suteikta tik keliais atvejais. Be kunigo Hamelio, ši privilegija buvo suteikta Jonui Pauliui II ir Kalkutos Motinai Teresei. Tai rodė, kokią reikšmę popiežius teikė kunigo Hamelio liudijimui ir kankinystei.
2017 m. Ruano arkivyskupijoje pradėtas diecezinis tyrimas truko iki 2019 m. pavasario. Per mažiau nei dvejus metus buvo surengti 66 tribunolo posėdžiai. Buvo apklausti penki žmogžudystės liudininkai, apie 50 žmonių – kunigo artimieji, sesuo, draugai, parapijiečiai ir broliai kunigai – davė parodymus apie jo gyvenimą bei dvasinį palikimą. Tyrėjai nagrinėjo ne tik paties nužudymo aplinkybes, bet ir Jacques'o Hamelio gyvenimą, jo krikščioniškų dorybių praktiką, šventumo garsą bei tikinčiųjų liudijimus apie jo užtarimu gautas malones. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir kunigo paliktam rašytiniam palikimui. Arkivyskupijos paskirti teologai ištyrė daugiau kaip 650 dokumentų – parapijos biuleteniuose skelbtus tekstus ir homilijas. 2019 m. kovo 9 d. diecezinė beatifikacijos bylos fazė buvo iškilmingai užbaigta. Visa medžiaga buvo perduota Šventųjų skelbimo kongregacijai Romoje.
Kunigo Jacques’o Hamelio atminimas pagerbiamas ir Romos Šv. Baltramiejaus bazilikoje, kurioje yra sukauptos naujųjų laikų kankinių ir herojiškų tikėjimo liudytojų relikvijos. Šiai bažnyčiai buvo perduotas nužudytojo kunigo brevijorius.
Nors kunigą Hamelį nužudė su islamu save siejusios fundamentalistinės ideologijos apakinti jaunuoliai, jo kankinystė, paradoksaliai, ne pablogino krikščionių ir musulmonų santykius, bet priešingai – prisidėjo prie jų gerinimo. Šiomis dienomis, kai minimos kunigo nužudymo dešimtosios metinės, Prancūzijoje kartu su malda ir kitais kankinio atminimui skirtais renginiais organizuojami ir krikščionių dialogui su musulmonais skirti susitikimai.
Pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos tarybos ryšiams su musulmonais vadovo dominikono t. Jeano-François Bouro, buvo baiminamasi, kad kunigo Hamelio nužudymas gali labai pabloginti krikščionių ir musulmonų santykius, bet iš tiesų įvyko visiškai priešingas dalykas – tas tragiškas įvykis tapo svarbiu postūmiu dialogui, kuris jau buvo prasidėjęs gerokai anksčiau. „Dialogas tarp krikščionių ir musulmonų Prancūzijoje neprasidėjo 2016 m. Jis buvo kuriamas nuo praėjusio amžiaus vidurio, o po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke atsirado stiprus poreikis geriau suprasti terorizmo reiškinį ir jo santykį su islamu“, – kalbėjo prancūzas dominikonas kunigo Hamelio mirties 10-ųjų metinių proga Vatikano radijui duotame interviu.
Anot jo, po kunigo Hamelio nužudymo ne tik Prancūzijos katalikai, bet ir daugelis musulmonų išgyveno rimtą sukrėtimą. Į Prancūziją atvyko aukšto rango musulmonų delegacijos, kurios susitiko su katalikų vyskupais, reiškė užuojautą ir aiškiai smerkė teroro aktą. Net Pasaulio musulmonų lygos vadovas apsilankė kunigo nužudymo vietoje ir dalyvavo atminimo vakare kartu su vietos arkivyskupu. Tragedija paskatino ir paprastų žmonių iniciatyvas. Daug musulmonų lankė kunigo kapą, nešė gėles. Ypatingu simboliu tapo iš Komorų kilusio musulmono nutapytas Jacques'o Hamelio portretas, padovanotas jo parapijai, pasakojo tėvas Jeanas-François Bouras.
Kalbėdamas apie Bažnyčios reakciją po išpuolio, dominikonas primena, kad buvo prašoma nesmerkti visų musulmonų. Negalima kaltinti visų musulmonų už kunigo Hamelio mirtį ar už kitus teroro aktus, kuriuos įvykdė žmonės, pasidavę pražūtingai ideologijai. Pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos tarybos ryšiams su musulmonais vadovo, tą patį stengiamasi daryti ir šiandien – skatinti žmones nesiizoliuoti vieniems nuo kitų, atmesti išankstinius neigiamus nusistatymus, kalbėtis, stengtis vieniems kitus geriau pažinti ir suprasti. (jm / Vatican News)
