Libano tautos ir maronitų patriarcho E. Hoyeko beatifikacija
Palaimintasis patriarchas E. Hoyekas yra vienas iš žinomiausių Libano tautos lyderių, 1919 m. Versalio taikos konferencijoje apgynęs Libano nepriklausomybės bylą, po metų leidusią skelbti Libano Respubliką. Jis nemažiau mylimas ir gerbiamas už jo liudytą nepaprastą ištikimybę krikščioniškajam tikėjimui ir meilę savo tautai. Jo mintys 1930 m. paskelbtame apaštališkajame laiške „Tėvynės meilė“ laikomi vienais reikšmingiausių jo raštų. Jie aktualūs ne tik nūdieną didžiulių sunkumų prispaustam Libanui, bet visiems katalikams ir krikščionims, kurių tautas užgriuvę arba kurioms gresia didžiuliai išorės ir vidaus iššūkiai. „Nesvarbu, ar esi paprastas, ar didis, tau neleistina išsižadėti tautos likimo ir visuomenės, kurios dalimi esi, pažangos siekimo“, – teigia Libano tautos ir Bažnyčios patriarchas pal. E. Hoyekas. Tame pačiame tekste jis pažymi, kad kas atsisako padėti savo šaliai, nusideda ne tik romumui, bet ir teisingumui. Palaimintasis mokė savo tautiečius, kad dalyvavimas pilietiniame gyvenime yra viena iš krikščionių moralinių pareigų.
1843 m. Heltoje, taip pat Libano šiaurėje, gimęs dvasininkas Romoje priėmė kunigystės šventimus, sugrįžęs į tėvynę dėstė universitete ir lydėjo savo Bažnyčios patriarchą, gavo vyskupo šventimus, be daugybės kitų pastoracinių darbų, su vienuolėmis Rosalie Nasr ir Stephanie Kardouch įsteigė pirmąją maroničių vienuoliją, dedikuotą Šventajai šeimai, ir pastatė Harisos, Libano Dievo Motinos, šventovę, popiežiaus Leono XIII pavedimu tapo Maronitų Kolegijos Romoje rektoriumi, tačiau po poros metų Maronitų sinodas jį išrinkto patriarchu ir jis netrukus sugrįžo į tėvynę, kur padėjo ne tik statyti būsimos Libano valstybės, bet ir sutvirtinti savo Rytų Katalikų Bažnyčios, niekuomet nenutraukusios ryšių su Roma, pamatus.
Per pirmąjį pasaulinį karą palaimintasis Elijas nurodė patriarchato išteklius skirti išbadėjusiems ir išsekusiems žmonėms ir jiems atverti bažnyčių ir vienuolynų duris, priimant visus – neskirstant pagal religiją. Už tai jis pelnė turkų osmanų nuosprendį deportuoti, kuris, įsikišus popiežiaus Benedikto XV ir Austrų-Vengrų diplomatijoms, nebuvo įvykdytas.
Tris dešimtmečius vadovavęs Antiochijos katalikų maronitų Bažnyčiai „Didžiojo Libano tėvas“ 88 metų amžiaus patriarchas užgimė dangui 1931 m. Bkerke, maronitų patriarchato būstinėje netoli Libano sostinės Beiruto. Jo beatifikacijai kelią atvėrė stebuklingas pagijimas 2005 m., kurį patvirtino Romos dikasterija. Sunkia chroniška liga sirgęs Nayefas Abou Assi, drūzų kilmės musulmonas, trijų vaikų šeimos tėvas, Libano kariuomenės karininkas, nelauktai pasveiko po to, kai jį sapne aplankė patriarchas Elijas, nors apie jį iki tol nebuvo girdęs.
Pasak Šventųjų skelbimo dikasterijos išleisto dekreto, moralinį tikrumą dėl patriarcho Elijo užtarimo galima pasiekti pagal objektyvius bylos elementus, be kitų dalykų, prisimenant Dievo įsikišimą sapnuose – tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente – ir Jėzaus stebuklus, kuriuose nėra aiškaus išankstinio prašymo. (SAK/Vatican News)
