Ukrainos RKB jaunimo sielovados komisija: suteikti vaikams viltį, raminančią širdis karo metu
Kaip galima padėti vaikams ir paaugliams išsaugoti vaikystės džiaugsmą, kai aplink juos siaučia karas? Ukrainos lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios Kyjivo-Žytomyro vyskupijos jaunimo sielovados komisijos sekretorė, katalikiškojo ugdymo koordinatorė ir privačios saleziečių gimnazijos „Vsesvit“ mokytoja Iryna Nazarenko Vatikano žiniasklaidai pasakojo apie kasdienį darbą su jaunimu, vaikų laiškus į frontą, ypatingas bendruomeninės maldos akimirkas, stiprybės šaltinius.
Iryna pažymi, kad Vyskupijos Jaunimo sielovados komisija buvo įkurta prieš pat prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Komisiją sudaro kunigai, vienuoliai ir aktyvūs jaunuoliai iš įvairių parapijų. „Kadangi mūsų veikla orientuota į jaunimą, mums labai svarbu įsiklausyti į jų mintis ir norus. Tai ypač aktualu, nes jauni žmonės nori tarnauti Bažnyčiai ir savo bendraamžiams“, – pabrėžė komisijos sekretorė.
Įvairiomis iniciatyvomis komisija siekia sukurti aplinką, kurioje derėtų saugus poilsis, nuoširdus džiaugsmas ir gyvybingos Bažnyčios patirtis, padedantys vaikams ir jaunuoliams rasti vidinę ramybę. Tarp iniciatyvų – jau keletą metų organizuojama Vyskupijos vaikų diena, šiemet suteikusi galimybę daugiau nei 300 jaunų dalyvių, kartu su ganytojais ir jaunimo vadovais, nors trumpam atsitraukti nuo nerimą keliančios kasdienybės karo metu. Kasmet vyksta „Vyskupo taurės“ futbolo turnyras, kur derinamas sportas ir evangelizacija, rengiamos Biblijos olimpiados. Ypatinga patirtis – Paauglių diena, šiais metais pritraukusi daugiau nei 400 dalyvių. Tris dienas trukusio renginio programa buvo skirta sudėtingą asmenybės formavimosi laikotarpį išgyvenantiems paaugliams padėti patirti gyvą susitikimą su Kristumi.
Iryna Nazarenko prisimena, kad tokia daugybė paauglių po vienu stogu iš pradžių atrodė kaip tikras uraganas, tačiau per maldą ši jėga buvo nukreipta į ramybę. Renginio metu buvo įrengtos klausymo palapinės, kuriose buvo galima susitikti su kunigu dvasiniam pokalbiui ar išpažinčiai.
Šiandien Ukrainos jaunoji karta susiduria su iššūkiais, kurių vaikai niekada neturėtų patirti. Bažnyčia ir pedagogai daro viską, ką gali, kad padėtų jiems ištverti didelį skausmą ir netektį. Iryna Nazarenko pabrėžia, kad karo metas yra sunkus išbandymas kiekvienam. Daugelis vidurinių mokyklų mokinių fronte neteko artimųjų. Tai neapsakomas skausmas, kurį, anot mokytojos, galima ištverti tik su Dievo pagalba. „Vaikai ir paaugliai karštai meldžiasi už tuos, kurie fronto linijose kovoja už juos, kad jie galėtų saugiai eiti į mokyklą. Mes taip pat meldžiamės kartu. Didžiulis džiaugsmas matyti vaiko laimę, kai jis gauna žinią, kad šeimos narys, iš kurio ilgą laiką nebuvo žinių, pagaliau atsirado gyvas ir sveikas“, – dalijasi Iryna. Ji pasakoja, kad ugdymo procesą gerokai apsunkina oro pavojaus sirenos, dėl kurių mokytojai ir mokiniai yra priversti valandų valandas praleisti slėptuvėse. Nors tai labai vargina vaikus, jie ir toliau kasdien eina į mokyklą ir nuoširdžiai dėkoja Dievui už kiekvieną naują dieną bei galimybę mokytis.
Ukrainos gynėjų palaikymas tapo neatsiejama parapijų ir mokyklų gyvenimo dalimi. Vaikai piešia atvirukus, rašo tautine simbolika puoštus padėkos laiškus, kuriuos vėliau savanoriai perduoda kariams į frontą. Šie piešiniai ir laiškai tokie iškalbingi, kad neįmanoma sulaikyti ašarų: Iryna prisimena jaudinantį momentą, kai per Kalėdas kartu su mokiniais vyko giedoti kalėdinių giesmių į karo ligoninę. Sužeisti kariai klausėsi vaikų ir verkė, kartodami, kad būtent dėl vaikų jie rizikuoja ir aukoja savo gyvybes fronte.
Nuo karo pradžios Ukrainoje pasilikusi Iryna Nazarenko sako, kad dėl kasdienių sprogdinimų pavojaus ukrainiečiai gyvena nežinodami, ar sulauks rytojaus. Šios nuolatinės grėsmės sąlygomis vienintelė ilgalaikė atrama Irynai yra gilus tikėjimas ir sakramentai. „Viltis kyla tik iš Dievo gailestingumo ir Jo apsaugos“, – sako Iryna, kuri kasryt prabudusi jaučia, kaip Viešpats jai suteikia jėgų dirbti su vaikais, kalbėtis, juos ugdyti.
(DŽ /Vatican News)
