Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 14 d.)
Uždarydamas renginį ant Išganytojo kalvos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pabrėžė, kad kongreso dalyviai kartu atliko piligrimystę į Dievo Gailestingumo paslaptį.
„Atvykome į šį miestą, kuriame Dievo Gailestingumo žinia buvo patikėta šv. Faustinai ir pal. tėvui Mykolui Sopočkai. Dėkojame Viešpačiui už jo didžią gailestingumo dovaną. Dėkojame Jam už liturgijas, kurias šventėme, už mokymus ir liudijimus, kuriuos išgirdome, už užmegztas draugystes, už bendras maldas bei už nesuskaičiuojamas matomas ir nematomas malones, kurias Jis suteikė mums“, – gausiai tikinčiųjų miniai iš viso pasaulio kalbėjo arkivyskupas.
Susirinkusieji audringais plojimais ir šūksniais sutiko žinią, jog septintasis Gailestingumo kongresas vyks Brazilijoje – Lorenoje, San Paulo valstijoje. Paskutinę kongreso dieną naujienų portale lrt.lt aptaria žurnalistė Daiva Gabrilavičiūtė.
Gailestingumo temą dienraštyje Bernardinai.lt šią savaitę aptarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Vytauto Markevičiaus ir Juozo Ruzgio pašnekovės tyrimuose itin reikšminga mainų kaip Dievo gailestingumo išraiškos tema.
„Kad laimėčiau elementarius mainus – ar mainydamas duoną į sviestą, ar pamoką į dviratį, ar bet kokį daiktą į paslaugą, – turiu pasitarnauti kitam žmogui. Turiu ir jam sukurti vertę, tada abiem mums vertė išauga. Stebuklas, kad net sunkiai nedirbant mainų aktas sukuria vertę. Ar tai galima paaiškinti kuo kitu nei Dievo gailestingumu?
Tai yra pamokymas žmonijai, kad mes galime gyventi turtingai, be karų, nenaikindami vieni kitų, nemeluodami, nemanipuliuodami. Galime laimėti iš kiekvieno mainų sandorio, kartu suteikdami galimybę ir kitam laimėti. Čia yra tik viena iš Dievo gailestingumo išraiškų. O jų kupina mūsų civilizacijos istorija.
Kaip elgiamės, kai nepažįstame socialinių santykių, kuriuos kasdien palaikome? Mes bambame: čia mus apgavo, visur vyrauja neteisingumas. O neteisingumą matome todėl, jog norime, kad mums būtų daugiau, ir viskas. Kas ne mums, atrodo neteisinga. Tuomet bambame, kad kasdienybėje neatrandame stebuklingos Dievo dovanos. O tokių dovanų mūsų gyvenime yra daug, tik reikia gero žvilgsnio, kad sugebėtume juos atrasti savo gyvenime, priimti. Tuomet galime priimti ir kitą žmogų, ir Dievo gailestingumą“, – apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė E. Leontjeva.
Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba praneša apie birželio 6 d. Kaune vykusį parapijų simpoziumą, kuriame buvo dėkojama Dievui už šimtametę istoriją ir žvelgiama į ateitį, svajojant, kaip galėtų atrodyti labiau misionieriška Bažnyčia, misionieriška bendruomenė, misionieriška parapija?
„Simpoziumo dalyvių idėjose atsispindėjo nuoširdus rūpestis, kaip atnaujinti bendruomenių gyvenimą, sutikti ir priimti bažnyčioje visus (ir silpniausius), kad čia būtų saugi ir draugiška aplinka. Patiems mokyti būti bendruomenėje, ugdytis kantrybę ir gailestingumą, tarsi šeimoje dalytis patirtimis, atsakomybėmis. Daugiau dėmesio skirti švenčiamos liturgijos grožiui, kad bažnyčia pirmiausia būtų vieta melstis ir garbinti Dievą. Pasidalyta spręstinais klausimais (pvz., bažnyčių šildymo), įvardyta pagalba kunigams, kad jie neliktų vieni parapijoje viskuo rūpintis. Pageidauta arkivyskupijos rengiamų ugdymo programų“, – rašoma Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos pranešime.
Penktadienį Švč. Jėzaus Širdies iškilmės bei Pasaulinės maldos už kunigų šventėjimą dienos proga Kauno arkivyskupijos kunigams buvo paskelbtas arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo sveikinimo ir padėkos laiškas.
„Nors kartais atrodo, kad susiduriame su didžiuliu sekuliarizmu ar žmonių noru naudotis kunigo tarnyste tik kaip religine paslauga, vis dėlto daugelio širdyse kyla tiesos, prasmės, bendrystės troškulys. Todėl mums drauge reikia vėl naujai imtis evangelizacijos darbo, kad visiems galėtume kaip galėdami geriau nešti išgelbėjimo žinią. Bažnyčia yra misijinė bendruomenė, tokios turi tapti ir mūsų parapijos, mūsų pastoracija ir visas mūsų krikščioniškojo gyvenimo liudijimas. Turime būti pasiruošę nešti Jėzaus žinią ypač tiems, kurie yra nutolę nuo Dievo ir Bažnyčios.
Vieni mes, kunigai, šiame pasaulyje neatliksime savo misijos taip efektyviai, kaip tai galime padaryti drauge bendradarbiaudami su tikinčiais pasauliečiais. Nuolatinis tikinčių pasauliečių ugdymas, jų palaikymas, atsakomybės skatinimas ir delegavimas – tai šiandienos kunigo uždaviniai, kuriuos įgyvendindami telkiame bendruomenes, padedame žmonėms patirti Dievo artumą. Pasauliečių įsitraukimas į tarnystę bendram labui yra šiandienos Bažnyčios pastoracijos būtinybė“, – laiške Kauno arkivyskupijos kunigams kvietė ganytojas.
Parengė Giedrius Tamaševičius
