Paieška

P. Pizzaballa P. Pizzaballa 

Jeruzalės lotynų patriarchas: „Patepimas yra kvietimas veikti“

Birželio 17 d. Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa, apsuptas savo kunigų, aukojo Mišias, kurių metų pašventino aliejus sakramentų teikimui. Paprastai Chrizmos Mišios aukojamos Velykų laikotarpiu, bet, kaip užsiminė pats patriarchas, šiemet to padaryti neleido karo padėtis.

„Šiandien švenčiame Chrizmos Mišias, kurios pagal liturginį kalendorių turėtų būti aukojamos Didžiojo ketvirtadienio metu, tačiau istorija jas atidėjo iki šio momento. Vis dėlto, nuolankiai ir su nuostaba, turime pripažinti tokią tiesą: Dievo patepimas negali vėluoti. Yra tik jo kairos, jo pilnatvė, ta akimirka, kai Žodis nustoja būti tik prisiminimu ir tampa gyvu kūnu. Ir šiandien čia, šiame mieste, tautų kryžkelėje, kančios bei prisikėlimo scenoje, Žodis dar kartą tampa kūnu“, – kalbėjo patriarchas.    

Jėzus kalba apie patepimą Dvasia kaip apie misiją nešti Gerąją Naujieną vargdieniams, siuntimą skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, vaduoti prislėgtuosius (žr. Lk, 4). Tai yra ne vien gražūs žodžiai, bet programa. Dievo pateptasis tampa nuolatinės paguodos ir išlaisvinimo įrankiu.

Pasak patriarcho P. Pizzaballa, šį kvietimą turime priimti. Esame kviečiami ne tik kentėti ar maldyti kančią, bet ją perkeisti. Esame kviečiami ne guosti tuščiais žodžiais, bet suteikti viltį konkrečiais veiksmais. Per Mišias šventinami aliejau – chrizmos, katechumenų, ligonių patepimas – yra ne dekoratyvus simbolis, bet ženklas veikti.

Chrizma primena, kad esame sukurti šventumui ir kad šventumas nėra pabėgimas nuo pasaulio, bet drąsus pasinėrimas į istoriją. Katechumenų aliejus primena, kad tikėjimas yra diena po dienos, visą gyvenimą trunkanti kelionė. Ligonių aliejus primena, kad Dievas patepa kiekvieną trapumą ir stiprina tiek kūno, tiek dvasios ligų metu.

Pašvęstas aliejus, taip pat naudojamas teikiant kunigystės sakramentą, kviečia užtarti, laiminti, guosti, būti raugu ir druska, šviesele tamsoje, paskata ieškoti pasimetusių. Vienyti, o ne skaldyti, atverti, o ne uždaryti, gelbėti, o ne teisti, net ir tokiame sudėtingame kontekste, koks šiandien yra Šventojoje Žemėje, su, rodos, neįveikiamomis problemomis. 

„Bet mes turime tikrumą, kurio negali sugriauti jokia istorinė aplinkybė: Dievas yra ištikimas. Jo sandora yra amžina. Jo meilė yra stipresnė už bet kokią neapykantą. Ir jei turime drąsos tuo tikėti, tuomet ir mes galime tapti jo patepimo įrankiais“, – sakė Jeruzalės lotynų patriarchas. (RK / Vatican News)

2026 birželio 18, 15:28