Dviejų komunistinio režimo kankinių beatifikacija Brno vyskupijoje
Gegužės 20-ąją dieną kardinolas dalyvavo Čekijos ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje konferencijoje apie kunigus kankinius.
„Mes švenčiame ne pralaimėjimą, o gyvenimo triumfą. Atsimename ne kapą, bet aušrą. Mes grožimės kviečio grūdu, kuris dešimtmečius buvo paslėptas Bohemijos ir Moravijos žemėje, saugotas sudėtingos ir auka apvaisintos istorijos įsčiose, o dabar dygsta priešais mūsų akis. Šis daigelis, prasiskverbęs pro suledėjusią ateizmo ir priespaudos žemę, mums primena, kad joks smurtas negali užgniaužti Dievo gyvenimo tame, kuris jam save atiduoda, ir yra gyvas to įrodymas“, – kalbėjo kardinolas.
Pasak jo, 31 metų amžiaus Janas Bulas, kupinas svajonių ir sielovadinio uolumo, kaip ir šiek tiek vyresnis Václavas Drbola, nesiekė mirties iš fanatizmo, tačiau paaukojo savo gyvenimą iš meilės ir dėl tvirto tikėjimo, nepalūžusio prieš komunistinio režimo ir jo tarnybų prievartą, melą, ciniškumą ir neteisingumą. Todėl kraujas, kurį jie išliejo, yra ne keršto šauksmas, bet vidinės laisvės sėkla ir Kristaus meilės liudijimas. Jie teismą pavertė sakykla, o kalėjimą – altoriumi. Jie buvo ne geležiniai žmonės, o maldos vyrai. Jų jėga kilo ne iš raumenų, bet iš žvilgsnio į Tabernakulį, iš su Dievo Motina suvienytos širdies.
Čekų kankiniams ir beatfikacijos iškilmei skirtoje interneto svetainėje primenamos jų gyvenimo ir mirties aplinkybės.
Václavas Drbola gimė nedideliame Pietų Moravijos kaimelyje Starovičkuose, septynių vaikų šeimoje. Šeima buvo neturtinga ir jaunuoliui reikėjo nemažai atkaklumo, kad užbaigtų licėjų gretimame Hustopečų miestelyje. Įkvėptas gimtosios parapijos klebono, jaunuolis įstojo į seminariją, ją baigė ir 1938 m. liepos 15-ąją buvo įšventintas kunigu Brno katedroje, po to tarnavo keliose parapijose.
Atėjo visiems sunkūs II Pasaulinio karo metai, o, karui pasibaigus, tamsūs debesys neišsisklaidė – krašte įsivyravo naujas totalitarinis režimas. 1950 m. kunigas buvo paskirtas į Babico parapiją Moravijos prieškalnėse, kad pakeistų jos kleboną, areštuotą už tariamą „antivalstybinę veiklą“.
Janas Bula gimė 1920 m. birželio 24 d. Lukove, Moravijos aukštumų pietuose. Nepaisant kuklių šeimos išteklių, berniukas užbaigė Moravijos Budejovicų miestelio gimnaziją ir, padrąsintas savo klebono, 1939 metais stojo į Brno kunigų seminariją. Nepaisant priverstinių darbų karo metais, sėkmingai užbaigė formaciją ir 1945 m. Brno katedroje gavo kunigystės šventimus. Po jų buvo paskirtas į Rokytnicų kaimelį Tršebyčo rajone, kad padėtų vyresnio amžiaus klebonui, ir čia dirbo iki pat 1951 m. Greitai išryškėjo jau gimnazijos metais parodytos savybės: mokykloje Janas aktyviai dalyvavo meniniuose būreliuose ir kitoje mokinių veikloje, tą tęsė ir parapijoje – rengė spektaklius, sporto varžybas, išvykas į gamtą, piešė, buvo visų mėgstamas dėl savo malonaus būdo.
Václavo Drbolos ir Jano Bulos pasmerkimas mirčiai susijęs su pastarojo gimnazijos bendramoksliu Ladislavu Maly – kontroversiška asmenybe – kai kas įtaria jį buvusį ir psichiškai nestabilų. Jis blaškėsi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai išniro jų parapijų apylinkėse, prisistatinėjo tai pačios Čekijos komunistų, tai JAV žvalgybų agentu, pradėjo lankyti kunigus bei įkalbinėti juos vykti į Prahą: esą rengiamas namų arešto sąlygomis laikomo arkivyskupo Jozefo Berano (vėliau – kardinolo) išlaisvinimas, bet pastarasis norėtų atlikti išpažintį. Abu kunigai, perspėti dar vieno apylinkių klebono Jano Podvesky’io apie galimas saugumo provokacijas, su juo ryšius greitai nutraukė, tačiau vis tiek buvo areštuoti – Janas 1951 m. balandžio pabaigoje, o Václavas – birželio viduryje. Po dviejų savaičių Ladislavas Maly įsivėlė į šaudynes, kuriose žuvo trys komunistų partijos nariai ir, tikėtina, pats buvo vėliau nukautas, nors egzistuoja ir jo pabėgimo versija.
Nors kunigai neturėjo nieko bendra su L. Maly veiksmais, surengtame greitame teismo procese jie buvo priskirti prie jo bendražygių ir nubausti mirties bausme už valstybės išdavimą ir dalyvavimą kruviname sąmoksle, kartu su devyniais kitais asmenimis. Mažai abejonių, kad taip atsikratyta režimui nepatogiais žmonėmis. Václavas Drbola buvo pakartas 1951 m. rugpjūčio 3 d. rytą, Janui Bulai egzekucija įvykdyta 1952 m. gegužės 20-ąją. Po komunistinio režimo žlugimo jų bylos buvo peržiūrėtos, pripažintos suklastotomis ir jie oficialiai reabilituoti. (RK / VaticanNews)
