Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gegužės 31 d.)
Šventųjų skelbimo dikasterijoje Vatikane nuo 2024 m. pradžios nagrinėjama beatifikacijos byla bus papildyta nauja medžiaga. Gegužės 27-ąją arkivyskupijos kunigų konferencijoje notarės patvirtinti ir arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pasirašyti dokumentai, papildyti per pastaruosius metus surinktais kunigų ir vienuolių liudijimais, buvo išlydėti į Romą.
Apie Adelės Dirsytės asmenybę, jos nuveiktus darbus ir nepalaužiamą tvirtumą kalint Sibire primenama gegužės 28 d. svetainėje kaunas.kasvyksta.lt paskelbtame straipsnyje, kuriame žurnalistė Skirmantė Javaitytė kalbino knygos „Adutė” (2025) autorę ses. Danguolę Gervytę ir beatifikacijos bylos postulatorių kun. Andrių Končių. Paklaustas, ko šiais laikais iš Adelės Dirsytės galima pasimokyti, kunigas atsakė: „Dviejų dalykų: mes gyvename valios stygiaus laike, kai neturime valios dirbti, neturime valios sportuoti, neturime valios melstis. Adelė Dirsytė savo užkrečiančiu pavyzdžiu mums rodo, kaip galima daug dalykų rinktis, kurie yra išliekantys ir kuriantys. Antras dalykas – mokytis kantrybės. Kantrybės sunkumuose ir nepasisekimuose. Adelė net mušama, tardoma, žeminama, alkį kęsdama ir visus lagerio darbus dirbdama niekada nesiskundė. Niekuo. Net už savo kankintojus meldėsi. Tai žmogui neįmanoma padaryti, bet Dievu remiantis, Jo malonė gali perkeisti mūsų charakterį į labai šviesų žvilgsnį. Kitaip sakant, ji rodo į Viešpatį, iš kurio mes savo laikmečiu galime semtis stiprybių mūsų sunkumuose ir iššūkiuose“, – teigia Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kun. Andrius Končius.
Gegužės 24 d. Vilniaus Kalvarijose švęstų Sekminių atlaidų mišių homilijoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kreipdamasis į sutvirtinamuosius, priminė, kad Šventoji Dvasia veikia konkrečiai duodama išminties, kad išvystume tiesą, suteikdama supratimo, kad suvoktume giliau, duodama patarimą, kad pasirinktume teisingai, suteikdama tvirtumo, kad nepasiduotume. Jos skiriamos įgyvendinti savo misiją, kurią atpažįstame ten, kur pastebime poreikį, kur matome skausmą, kur jaučiame vidinį kvietimą, kur mūsų širdis tampa jautri. Įgyvendinant šią misiją itin svarbus pasitikėjimas Dievo ištikimybe. Galiausiai arkivyskupas perdavė sutvirtinamiesiems tris svarbius kvietimus: atverti savo širdis Šventosios Dvasios vedimui, ieškoti savo misijos ir liudyti gailestingumą konkrečiais darbais.
Lietuvos bažnytinės provincijos ir penkių naujų vyskupijų įsteigimo šimtmečio proga dienraštis Bernardinai.lt šią savaitę kalbina Kauno arkivyskupijos ganytojus. Pokalbio metu vyskupas Saulius Bužauskas atsakė į klausimą apie dabarties iššūkius:
„Anksčiau buvo ateistinis persekiojimas, dabar Bažnyčios nuomonė, misija nustumiamos į pašalį, norima tai sumenkinti. Taip pat paplitęs materializmas, sekuliarumas. Todėl Bažnyčiai gana sunku vykdyti misiją. Kalbant apie besikeičiantį pasaulį, Bažnyčia yra bendruomenė, kuri kviečia išsaugoti žinią apie Kristų, Dievą ir žmogų. Kristus vakar, šiandien ir per amžius – tas pats.
Žmonėms svarbu, kad tas uostas būtų saugus: kai aplinkui neramu, viskas keičiasi, kai žmogus jaučiasi išstumtas, nepripažintas, svarbi tampa bendruomenė, kuri visada jo laukia, yra jam paruošusi sakramentus, jį priima, gydo, stiprina. Bažnyčia skleidžia saugumo žinią, kad esi laukiamas, mylimas, unikalus ir nepakartojamas. Bažnyčios misija nesikeičia, ji lieka svarbi ir reikalinga, ji laukia kiekvieno žmogaus ir kiekvienam turi ką pasiūlyti“, – teigė vyskupas Saulius Bužauskas.
Balandžio viduryje vykusiame Ateitininkų federacijos suvažiavime naujuoju jos pirmininku buvo išrinktas Aistis Stalaučinskas. Šią savaitę dienraštyje Bernardinai.lt skelbiamoje publikacijoje jis primena, kad ši organizacija gimė kaip atsakas į plintantį ateizmą ir nuo pat pradžių puoselėjo mintį, kad įmanoma būti ir tikinčiam, ir intelektualiam. Svarbūs išlieka ir Ateitininkų federaciją vienijantys penki principai: tautiškumas, visuomeniškumas, inteligentiškumas, katalikiškumas ir šeimyniškumas. Pokalbio metu Aistis Stalaučinskas išreiškė vilčių ir dėl šiuolaikinės Lietuvos visuomenės pasirengimo priimti katalikybę kaip intelektualų tikėjimą: „Žmonės, kurie siekia išsilavinimo, kuria šeimas, dirba – anksčiau ar vėliau prieina prasmės klausimą“.
