Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gegužės 10 d.)
„Žiniasklaida atlieka nepaprastai svarbią užduotį: ne tik informuoja žmones apie tai, kas vyksta, bet ir padeda žmogų formuoti, susivokti įvykių sraute, juos analizuoti, pagaliau suteikia jiems prasmę. Žiniasklaida savo arsenale turi galingą įrankį, padedantį sudėlioti prasmes, kurios kartais net keičia turimą patirtį vienu ar kitu klausimu. Todėl ji privalo būti labai atsargi, kad interpretuodama žinią nepakeistų jos turinio, esmės. Žiniasklaida taip pat atsakinga už žmogų, kuris gauna tą žinią, nes labai svarbu, kokia žinia iki jo atkeliaus. Dėl šios priežasties Bažnyčia kalba lėtai, nes stengiasi apgalvoti, kokį poveikį žinios skleidimas padarys žmogui. Jos tikslas – auginti, brandinti, teikti viltį, įkvėpti“, – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos Bernardinai.lt skelbiamame pokalbyje teigė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Diskusijai apie katalikiškų komunikacijos priemonių tapatybę ir misiją skaitytojai yra kviečiami ir žurnalo „Artuma“ gegužės mėnesio numeryje. „Nuginkluoti žodžius, pakelti žvilgsnį, sergėti širdį“ – tai Andriaus Navicko straipsnio antraštė, kuriame autorius išskiria bendrystę stiprinančio vidinio dialogo Bažnyčioje ir autentiško pokalbio su pasauliu reikšmę:
„Autentiška Bažnyčios komunikacija niekada negali būti institucinio įvaizdžio vadyba, ji negali būti propaganda, į kitus žmones žiūrinti instrumentiškai, o ne mylinčio Dievo žvilgsniu. Jei pradedame skelbti save, bandome perrėkti triukšmingą pasaulį, perimame galios logiką, deja, tai tėra sekimo Kristumi karikatūra. Tikra kova su reliatyvizmo diktatūra yra ne savęs sureikšminimas, bet veikiau mokėjimas klausytis, ilgintis tiesos ir nesutinkant ją pakeisti jokia „instituciškai perspektyvia“ klastote“, – rašo Andrius Navickas, savo straipsnį „Artumoje“ užbaigdamas viltimi, kad „katalikiška komunikacija gali ir bus žaizdru, kuris Prisikėlimo dvasia perkeičia mus visus, kuomet sunyksta galios logika, o sekimas paskui Nukryžiuotąjį jungia gerokai stipriau nei visos skirtys ir todėl galime drąsiai kalbėti tiek apie jas, tiek apie visas abejones“.
2026-ųjų pradžioje Lietuvos Carito užsakymu bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą apie pažeidžiamas visuomenės grupes ir baimes, kurias gali kelti grėsmė atsidurti benamystės, karo pabėgėlio, priklausomybių, vienišo žmogaus, negalios, sunkios ligos ar nelegalaus migranto situacijoje, taip pat ir apie iššūkius, kuriuos gal kelti poreikis suteikti pagalbą pažeidžiamiausiems. Lietuvos Carito komunikacijos koordinatorės Ievos Urbonaitės parengtame pokalbyje VU profesorius Boguslavas Gruževskis, analizuodamas apklausos duomenis, išskyrė didelį poreikį ugdyti emocinę brandą, drauge stiprinant moralinių principų sistemą. Jo teigimu, svarbiausią brandos atestato dalį šiandien turėtų atspindėti ne dalykų pažymiai, o emocinė branda: ar moki užjausti, gali suprasti, nedominuoti, neprievartauti, atsisakyti savanaudiškumo. „Smurtas artimoje aplinkoje ir visame pasaulyje – ne kas kita, o emocinės nebrandos apraiška. Tačiau supraskime, kad ir tą smurtautoją reikia užjausti. Žmonės nekrinta iš dangaus kaip sniegas. Jie būdami tarp mūsų tampa tokiais, kokių mes paskui nepriimame. Taigi ir mes atsakingi. Tolerancijos ugdymas – svarbus. Kita vertus, ne be rizikos, nes didindami toleranciją be aiškios, stiprios moralinių principų sistemos galime stipriai iškreipti mūsų socialinį bendrabūvį“, – įspėjo pašnekovas. Pokalbio pabaigoje profesorius sulaukė klausimo apie tai, ko pirmiausiai imtųsi, siekdamas prisidėti prie vargo mažinimo, jei turėtų supergalią;
„Pirma mintis buvo apie aukštos gerovės visiems sukūrimą. Tačiau, kad ir kiek gerovės būtų, jos neužteks, jeigu viršų ims savanaudiškumas, nes godesnieji užvaldys didesnę gerovės dalį. Šiuolaikinis pasaulis jau dabar turi triskart daugiau, nei vidutiniškai visiems reikia. Nelygybė nuolat auga, todėl, jei turėčiau supergalią, ją panaudočiau savanaudiškumui eliminuoti ir savitarpio pagalbai stiprinti. Tegu atjauta, gailestingumas būna ne pasyvūs, o aktyvūs – padedant ir praktiškai, formuojant politiką ir vykdant savo darbus, ir geru žodžiu, ir malda“, – žurnalo „Artuma“ gegužės mėnesio numeryje skelbiamame pokalbyje teigė VU profesorius Boguslavas Gruževskis.
Parengė Giedrius Tamaševičius
