Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (balandžio 19 d.)
Pirmąjį jubiliejinių metų renginį Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje – konferenciją „Kaišiadorių vyskupijai 100 metų. Šimtmečio dialogas“ organizavo Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių vyskupijos kurija. Vienu pagrindinių konferencijos akcentų tapo diskusija „Šimtas metų bendrystės: nuo steigiamojo akto iki šiandienos dvasios“. Įžvalgomis apie istorinį, diplomatinį bei religinį šios temos kontekstą dalijosi istorikės Vaida Kamuntavičienė, Irena Vaišvilaitė bei filosofas Vytautas Ališauskas. Renginio metu veikė jubiliejui skirta Kaišiadorių muziejaus paroda, taip pat buvo pristatyta knyga „Kaišiadorių vyskupija kurijos archyvo nuotraukose ir dokumentuose 1942–1989 m.“ (II dalis).
Balandžio 12 d., Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje pradėtas beatifikacijos procesas „Dėl Dievo tarno kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo, dorybių, o taip pat dėl šventumo garso ir dėl patirtų malonių per Dievo tarno užtarimą“. Dievo Gailestingumo sekmadienio šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, broliai pranciškonai bei dieceziniai kunigai. Telšių vyskupas pasidžiaugė, kad šventumo garsas apie prieš kelis šimtus metų gyvenusį kunigą bernardiną Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ne tik neišblėso, bet sustiprėjo ir įgavo labai konkrečią kanoninę formą – beatifikacijos procesą. Apie pirmąjį beatifikacinės bylos Tribunolo posėdį išsamiau praneša Telšių vyskupijos kurija.
Jubiliejaus metų susitikimai buvo tęsiami ir balandžio 15 d. įvykusioje Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje. Pranešimą arkivyskupijos įsteigimo 100-mečiui pristatė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS, pabrėžusi, kad projektas, susijęs su Lietuvos bažnytine provincija, buvo sukurtas Jurgio Matulaičio ir patvirtintas Romoje be jokio politikų įsikišimo. Nors ir dirbo svarbius diplomatinius, politinius darbus, pirmiausia arkivyskupas viską buvo Dievui patikėjęs maldoje. Šia proga pranešėja ragino kunigus sekti palaimintojo Jurgio Matulaičio pavyzdžiu – netapti „funkcionieriais“, būti maldos žmonėmis, neapleisti savo dvasinio gyvenimo, stiprinti maldoje savo dvasią.
Kunigų konferencijos dalyviams buvo pristatyta arkivyskupijos pastoracijos iki 2030 metų vizija ir strategija. Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo teigimu, dabar vyraujantis parapijų administravimo modelis apsiriboja rūpesčiu išlaikyti tai, kas įprasta, tradiciška. Tačiau tokia parapija nėra gyvybinga ir iki galo neatlieka savo misijos. Naujajame strateginiame plane numatytos septynios kryptys. Pirmoji iš jų yra pastanga kurti misionierišką parapiją, kuri bando ieškoti programų, pritraukiančių žmogų iš pasaulio, su gyvu maldos gyvenimu, svetingumu, naujų lankytojų integravimu, evangelizacija, komunikacija, sklaida. Kitos strateginio plano kryptys – kunigų ugdymas ir formacija, siekiant vadovavimo, bendradarbiaujančios lyderystės įgūdžių, dvasinės kompetencijos; pasauliečių lyderių ugdymas; kunigų ir pasauliečių bendradarbiavimas, grindžiamas pasitikėjimo kultūra, darbų pasiskirstymu; parapijų bei kurijos struktūrinis atnaujinimas. Arkivyskupijos pastoracijos tarybos rengiamas strateginis planas bus aptartas birželio 6 d. simpoziume, į kurį arkivyskupas kviečia klebonus kartu su parapijų pastoracinių tarybų atstovais.
Balandžio 15 d. vyko ir Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas. Jame aptartos aktualios pastoracinės bei kanoninės temos ir pasirengimas Bažnyčios tarnystei iššūkių akivaizdoje. Pirmoje susirinkimo dalyje Lietuvos kariuomenės Ordinariato patarėjas diak. Nerijus Čapas OFS kartu su Ordinariato vyriausiuoju kapelionu plk. ltn. kun. Remigijumi Monstvilu pristatė temą „Bažnyčia šalia kario: pasirengimas tarnystei krizės ir karo akivaizdoje“. Prelegentai supažindino su Ordinariato struktūra, kurią sudaro 16 dvasininkų ir 14 pasauliečių, taikos metu besirūpinčia dešimčių tūkstančių karių ir savanorių sielovada. Ordinariato atstovai kvietė svarstyti, kaip Bažnyčia galėtų veikti vadinamosios X dienos atveju ir kaip būtų užtikrintas nenutrūkstamas pastoracinis rūpestis kariais.
Vilniaus Pilaitės mikrorajone rajone pradedama įrenginėti nauja, gyventojams atvira erdvė – Šv. Juozapo skveras su fontanais, poilsio zonomis ir renginiams skirta vieta. Apie ją dienraščiui Bernardinai.lt pasakoja Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Ričardas Doveika:
„Mano asmeninė svajonė buvo erdvė šalia bažnyčios, kuri nebūtų aptverta tvoromis, tik pereinama teritorija. Noriu, kad tai būtų vieta visai bendruomenei – tikintiems ir netikintiems, einantiems į bažnyčią ir neinantiems. Kad tai būtų traukos, dialogo, buvimo vieta. Gimė svajonė, kad laisva teritorija tarp koplyčios ir bažnyčios galėtų tapti dvasinį, kultūrinį, intelektualinį džiaugsmą teikiančia erdve. Labai džiaugiuosi, kad architektai suprato šią viziją. Bus skveras su fontanais, takais, išsaugota nuostabi beržų alėja, gėlynai, pasodinti medžiai. Erdvė bus įgarsinta – skambės muzika, vyks kultūros renginiai, koncertai, poezijos vakarai. Šeimos galės ateiti su vaikais, seneliai – atsisėsti ant suolelių, žiūrėti į fontanus. Norintieji galės užeiti į bažnyčią,“ – gražiu religinės bendruomenės ir miesto bendradarbiavimo pavyzdžiu džiaugėsi kun. Ričardas Doveika.
Parengė Giedrius Tamaševičius
