Kardinolo T. Radcliffe’o OP žinia ukrainiečiams: mūsų viltis Viešpatyje
Rekolekcijų proga kardinolą T. Radcliffe’ą pakalbino Vatikano medijų korespondentas Ukrainoje, Pauliečių kongregacijos vienuolis t. Mariuszas Krawiecas SSP. Jis teiravosi apie pasirinktą rekolekcijų temą, pamokslininko žinią ukrainiečiams ir taikos iššūkius laikotarpiu, kai pasaulyje plinta karai.
Kardinolas ne pirmą kartą lankosi Ukrainoje. Jis prisiminė savo vizitą prieš tris dešimtmečius, dėkojo ukrainiečiams už suteiktą progą sugrįžti patikindamas, kad jam apsilankymas kentėjimus patiriančioje šalyje visuomet yra pamokantis. „Atvykau visų pirma, kad pabūčiau kartu su savo tikėjimo broliais ir seserimis, tačiau esu įsitikinęs, kad jie galės daug ko pamokyti ir mane“, – dėstė T. Radcliffe’as.
Kardinolas įsitikinęs, kad atvykus reikia perduoti ne iš anksto parengtą žinią, o klausytis, nes tai, kas pasakoma, pirma turi gimti iš įsiklausymo į kitus žmones. Todėl jis žada ne tiek kalbėti, kiek klausytis. „Tai sinodiškumo esmė: ateiname kaip tie, kurie klausosi – klausosi Dievo ir vieni kitų.“
Dominikonas tėvas Timothy patikino, jog tema rekolekcijoms pasirinko „Tėve mūsų“ todėl, kad ši malda gyvybiškai svarbi kentėjimo ir karo metu. „Tai pati svarbiausia malda. Ją kalbėjo Jėzus eidamas į Jeruzalę kentėti ir mirti. Jis kalbėjo šią maldą žvelgdamas į ateitį, į momentą, kai bus Getsemanės sode. Todėl ši malda kiekvienam iš mūsų, ypač kančios akivaizdoje, yra ypatinga dovana.“
Kardinolo pašnekovas atkreipė dėmesį į Artimuosiuose Rytuose prasidėjusį naują karą. „Mes kalbamės rusų smarkiai apšaudomame Kyjive, mūsų broliai vienuoliai Jeruzalėje patiria Šventojoje Žemėje prasidėjusią naują karo fazę.“ Kardinolas į tai atsiliepė pažymėdamas, kad vis daugiau smurto visur. Daug kur vyksta karai – ne tik Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, bet ir Afrikoje, įskaitant Pietų Sudaną. „Mums labiau nei bet kada reikia krikščioniško liudijimo, jog taika yra galima, kad karas nėra neišvengiamybė. Karo metu mes pašaukti būti vilties žmonėmis“, – patikino kardinolas ir tęsė:
„Manau, kad pagrindinė šiandien krikščionių žinia yra viltis. Eucharistijos Sakramentas buvo įsteigtas kaip tik tuo metu, kai atrodė, jog nebeliko vilties, t. y. per Paskutinę vakarienę, Jėzaus kančios išvakarėse, kad jo laukė tik mirtis ir smurtas. Todėl vienintelė mano žinia Ukrainos žmonėms ir visiems bet kur, kur tęsiasi karas, yra ši: sudedame savo viltį į Viešpatį. Jo taika galiausiai nugalės.“
Pokalbyje užsiminus apie Ukrainoje pasirodžiusį kardinolo T. Radcliffe’o knygos „Paskutinieji septyni Jėzaus žodžiai nuo Kryžiaus“ vertimą, autorius patikino, kad šis nedidelis veikalas susijęs su sinodiškumo tema – mokymusi, kaip įsiklausyti vieniems į kitus. „Smurtui plintant esame gundomi užsimerkti. Tačiau turime klausytis vieni kitų, ypač kai nesutariame. Mūsų pasaulis pilnas skambių šūkių, dėl kurių žmonės net nesistengia galvoti ir atsiverti kitiems. Gi Dievas kviečia atverti protus ir širdis. Tai didžiulė dovana Bažnyčiai, kai pasaulyje tiek daug smurto. Juk klausomės ne tik ausimis ir protu, bet ir vaizduote. Ar galime įsivaizduoti, kodėl kiti mano kitaip, nei mes?“ (SAK / VaticanNews)