Šiaulių „Motinos Teresės šeimų namai“
Šalčiausią metų dieną pokalbiui Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje susitikau su organizacijos kūrėja, o dabar veiklų koordinatore Regina Zabieliene. Paklausta, kaip kilo mintis pradėti šią tarnystę, Regina sako: „Gyvenimas susiklostė taip, kad pradėjau dirbti specialiojoje mokykloje, kur prisiliečiau prie našlaičių su negalia. Kartais nutikdavo, kad jie susilaukdavo vaikų. Man buvo gaila, kad jiems neleidžiama jų auginti. Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad Vilniaus ir Kauno arkivyskupijose jau yra „Carito“ pagalbos centrai, padedantys našlaitėms ir moterims, auginančioms vaikus su negalia. Suradau bendramintę, su kuria 2005 m. įkūrėme fondą, kurio tikslas buvo sukurti centrą visai Šiaulių apskričiai.
Buvo sunku rasti patalpas. Galų gale vienoje mokykloje gavome du kambarėlius, kur nuo 2005 m. galėjo rinktis mūsų bendruomenė. Mūsų užmojis buvo sukurti namus krizinei motinystei, todėl apsidžiaugėme, kai vėliau iš savivaldybės gavome pasiūlymą perimti buvusios Laužiko mokyklos patalpas. Panaudos sutartyje buvo nurodyta, kad po dvejų metų pastate jau turi būti apgyvendinamos su sunkumais susiduriančios šeimos. Nuo fondo įkūrimo iki įsikraustymo į patalpas užtruko iš viso 11 metų.
Vėliau Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovei kilo mintis parašyti laišką Motinos Teresės seserų vienuolijai ir pasiteirauti apie galimybę centrui suteikti Motinos Teresės vardą. Ši mintis kilo todėl, kad mūsų veikla buvo susijusi su ja, o tai, ką ji kalbėjo ir kaip gyveno, mes savo veikla stengėmės įgyvendinti, jos dvasia buvo mūsų širdyse. Taip pat vylėmės, kad Motinos Teresės seserys galbūt su misija galėtų atvykti tarnystei pas mus į namus. Tačiau po kurio laiko gavome laišką, kad dėl pašaukimų stygiaus to padaryti bent kol kas neįmanoma.
Gražu buvo tai, kad seserys neprieštaravo, jog Motinos Teresės vardas būtų naudojamas namams pavadinti, pabrėždamos, kaip svarbu, kad juose vyrautų katalikiška dvasia. Džiaugiuosi šia kelione ir mamoms, kurios pas mus gyvena, nuolat sakau: turėkite tikslą, siekite ir pasieksite.“
Ponia Regina džiaugiasi tuo, kad „Motinos Teresės šeimų namų“ kūrimasis suvienijo įvairių konfesijų krikščionis bendram tikslui. Vienas pirmųjų klausimų į darbo pokalbį atėjusiam asmeniui yra apie tai, ar jis yra krikščionis ir ar gebės tarnauti pagal Motinos Teresės pavyzdį.
Paklausta apie dabartinę veiklą, namų steigėja džiaugiasi, kad šiuo metu vykdomos keturios akredituotos veiklos, paslaugas perka Šiaulių ir kitų savivaldybių atstovai. Tačiau ponia Regina sako, kad „Motinos Teresės namams, kaip nevyriausybinei organizacijai, kartais kyla iššūkių. Mums gerai, kai visi kambariai užpildyti, tačiau ne visada taip būna. Kartais mėnesio gale tenka sukti galvą, kaip sumokėti atlyginimus. Džiaugiamės ir Lietuvių katalikų religinės šalpos finansine pagalba.“
Prakalbus apie tikėjimo puoselėjimą bendruomenėje, Regina Zabielienė džiaugiasi neokatechumenato programa: „Pernai įkrikščioninimo sakramentus priėmė šešios mamos. Būna, ateina mamos nieko nežinančios apie tikėjimą, bet tikėjimo aplinka keičia. Kasdien 15 val. kviečiame visus namų gyventojus ir darbuotojus maldai popiežiaus ir visų mūsų intencijomis. Tikėjimas yra didžiulė malonė, ir dėl to dažnai man kyla klausimas: kodėl žmonės nenori tos meilės? Pas mus gyvena žmonės ir dvejus, ir ketverius metus, bet dažnai būna, kad tik po poros metų atranda tikėjimo džiaugsmą. Kartą per savaitę paprasta kalba gilinamės ir į Dešimt Dievo įsakymų, akcentuojame santykį. Tačiau neverčiame tikėti – visur yra laisva valia, ir mamos pačios turi žengti žingsnį, norėdamos pakrikštyti savo vaikus, rasti krikšto tėvus, rinkdamos dokumentus.“
Pokalbio pabaigoje temą pasukus apie ilgametę ponios Reginos tarnystę Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, moteris pratrūksta dar didesniu entuziazmu: „Dieve, kaip gera tarnauti, ir kuo daugiau žmonių galėtų prisijungti! Čia tarnauju nuo parapijos įkūrimo. Nuo 2000 m. esu atsakinga už bibliotekėlę ir katalikiškos spaudos platinimą. Žiemomis senosiose bažnyčios patalpose būdavo labai šalta. Ir koks džiaugsmas, kai persikėlėme į šią naują nuostabią bažnyčią – klebonas parūpino naujas lentynas. Liūdna tik tai, kad skaitytojų ratas gerokai susitraukė. Būdavo laikai, kai turėjau apie 100 skaitytojų, dabar beliko 7. Galvoju, galbūt tai nutiko dėl to, kad daug žmonių skaito krikščionišką spaudą internetu. Tačiau biblioteka reikšmingumo nepraranda, nes yra atvira erdvė visiems. Čia buriasi „Motinų maldoje“ grupė, „Marijos legionas“, vyksta „Anoniminių alkoholikų“ susirinkimai, ateina arbatos išgerti Švč. Sakramento adoruotojai.“
Paprašyta pasakyti palinkėjimą Vatikano radijo klausytojams, ponia Regina sako: „Linkiu Dievo palaimos. Tačiau viena yra pasakyti, o kita – tai patirti viduje ir perduoti kitam. Tai didžiulė laimė, nes Dievas nori, kad mes būtume laimingi. Taip pat linkiu taikos. Jos kiekvieną dieną meldžiame ir „Motinos Teresės namuose“. Tai pati didžiausia vertybė.“
Vatikano radijui parengė Jonas Tamulis
