Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 1 d.)
„Gali būti daug atsakymų, kodėl tarp visos literatūros apie tremtį ir rezistenciją reikia dar vienos knygos, didelio ir išsamaus laiškų, nuotraukų ir liudijimų albumo. Vienas iš atsakymų: šis albumas nėra tik apie mokytoją Adelę, bet apie kankinę, kurios beatifikacijos – paskelbimo palaimintąja – byla šiuo metu nagrinėjama Vatikane. Kitas atsakymas, kuris buvo svarbus ir šio kūrinio autoriams, tai istorinės traumos įveika trečioje kartoje. Mes intuityviai pereiname per savo tautos, šeimos istoriją, kad ją praaugtume ir taptume nuo jos laisvi. Išties, tremčių istorijų mes negalime pamiršti, bet galime jas „išaugti“. Galime atsitiesti ir nebesijausti persekiotojų aukomis, galime tapti vis labiau laisva tauta ir laisvais žmonėmis“, – rašoma leidyklos „Artuma“ pranešime spaudai, kurį savo svetainėje skelbia Kauno arkivyskupija. Metų knygos rinkimų nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
„Kur ir kodėl iš mūsų bažnyčių dingo eucharistinės procesijos? O gal jos nesvarbios, todėl daroma, kaip kam atrodo patogiau ir paprasčiau?“ – dienraštyje Bernardinai.lt šiuos klausimus kelia Saulena Žiugždaitė. Ji spėja, kad daliai eilinių tikinčiųjų Mišios yra tarsi neįskaitomu raštu parašytas meilės laiškas, ypač jei juntama skuba, atsainus, stringantis tekstų skaitymas, formalumas. Straipsnyje pristatomos liturgijos teologų pastabos skaitytojus kviečia atrasti liturgijos simbolių prasmę ir liudijimą, atnaujinti savąją Kristaus mokinio ir bendruomenės nario tapatybę.
Kovo 1-ąją minimos Maldos už pasaulio lietuvius dienos proga Vilniaus arkivyskupijos svetainė vilnensis.lt skelbia Donatos Špokaitės parengtą straipsnį, kuriame apie lietuvių sielovados iššūkius, džiaugsmus ir prasmę pasakoja Niujorke ir Londone besidarbuojantys lietuviai kunigai.
Nuo 2022 metų Bruklino vyskupijoje tarnaujantis kun. Valdemaras Lisovskis teigia, kad tarnystė užsienyje reikalauja išminties ir gebėjimo derinti lietuvišką tapatybę su vietinės Bažnyčios tradicijomis.
Jis džiaugiasi, kad Niujorko lietuviai, nors ir turėdami gausų vietinių parapijų pasirinkimą sąmoningai renkasi lietuvišką bažnyčią. Jiems svarbu gimtąja kalba klausytis Dievo žodžio, pamokslo, giedoti lietuviškas giesmes ir puoselėti tradicijas. Darbuojantis Niujorke svarbu suprasti ir skirtingą įvairių išeivijos kartų santykį su bažnyčia. XX a. pradžioje lietuvių steigiamos parapijos buvo ne tik maldos, bet ir kultūrinio gyvenimo centrai. Antroji ar trečioji karta daugiau dėmesio skyrė kultūriniams renginiams, šokiams ar dainoms, kur ne taip svarbu mokėti kalbą, tuo tarpu vieniems postsovietinės migracijos atstovams parapija – gyva maldos bendruomenė, kitiems – tik erdvė susitikti ar organizuoti veiklas.
Apibendrindamas sukauptą patirtį kun. Valdemaras primena, kad šiandien būti lietuviu svetur reiškia būti Lietuvos ambasadoriumi: „Mes esame Lietuvos veidas pasauliui, todėl šį vaidmenį turime atlikti atsakingai.“
27-erius metus Londone besidarbuojantis Šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas teigia, kad jo kasdienybė – nuolatinės kelionės ir susitikimai. Žmonės dažnai ateina su dvasiniais klausimais ar asmeninėmis problemomis – ieško išklausymo ir palydėjimo. Jis pasidžiaugė, kad šiemet Šv. Kazimiero parapijoje Sutvirtinimui ruošiasi 16 suaugusiųjų ir apie 40 jaunuolių. Čia taip pat nuolat vyksta Šventojo Rašto studijos, tikėjimo gilinimo vakarai, renkasi maldos grupės.
Pasaulio lietuviams kun. Petras Tverijonas linki saugoti ryšį su Tėvyne: „Puoselėdami lietuvybę ir perduodami tikėjimą išvengsime skausmo – nereikės po daugelio metų apgailestauti dėl prarastos tėvų kalbos ar tikėjimo.“
