Popiežiui Pijui XII skirti atminimo metai
Kovo 2 dieną Romos Švč. M. Marijos in Vallicella (Chiesa Nuova) popiežiškojoje salėje vyko Pijaus XII gimimo sukakčiai skirta iškilminga konferencija. Konferenciją surengė „Papa Pacelli komitetas – Pijaus XII asociacija“ kartu su Jėzaus draugijos postulatūra, po mirties atstovaujančia šiam popiežiui jo beatifikacijos ir kanonizacijos byloje. Po konferencijos, kuriai vadovavo kardinolas Dominique Mamberti, Apaštališkosios Signatūros prefektas, aukotos šventosios Mišios. Kovo 2-osios konferencija kartu ženklino garbingajam Dievo tarnui Pijui XII skirtų metų, minėsimų iki 2027-ųjų, pradžią.
Pijaus XII popiežystė laikoma kontraversiška dėl popiežiaus tariamo tylėjimo nacizmo atžvilgiu, ypač dėl žydų žudynių ir genocido – Holokausto – per Antrąjį pasalinį karą. Tačiau faktai liudija priešingai: Pijus XII nuo pat nacių pradėto persekiojimo pradžios ragino nuncijus ir vienuolijas padėti persekiojamiems, visų pirma žydams.
Pasak „Papa Pacelli komiteto – Pijaus XII asociacijos“ pirmininko Emilio Artiglieri, atsižvelgiant į gausius popiežiaus Pacelli laikotarpio dokumentus, siejamus su vadinamąja „juodąja legenda“, joks istorikas negali rimtai kalbėti apie „Hitlerio popiežių“. Pokalbyje Amerikos katalikų žurnalui National Catholic Register jis pripažino, kad šmeižto kampanijos prieš popiežių Pacelli pėdsakai tebeišlieka kolektyviniame įvaizdyje. Būtent todėl reikia daryti įtaką istorinei tiesai atkurti.
Tikroji Pijaus XII istorija yra visai kita nei piešiama „juodosios legendos“ ar naujame Netfixo filme Niurnbergas, kurio klaidinantį istorinį kontekstą Vatikano dienraščio publikacijoje š. m. sausio 12 d. atskleidė profesorius Matteo Luigi Napolitano.
Pijus XII niekad nepasižymėjo išankstiniu nusistatymu žydų atžvilgiu, priešingai, nuo pat vaikystės puoselėjo nuoširdžią draugystę su jais. Vienas to pavyzdys yra draugystė su romiečiu žydu Guido Mendesu, su kuriuo palaikė ryšius visą gyvenimą ir 1938 m. padėjo jo šeimai emigruoti. Pasibaigus karui netrūko žydų padėkos Pijui XII liudijimų. Iškalbiausias yra Israelio Zolli, vyriausiojo Romos rabino, atvejis. Jis, 1945 vasario 13 d. priimdamas Krikštą, pasivadino popiežiaus krikšto vardu Eugenijumi iš padėkos už visą, ką popiežius nuveikė žydams per Antrąjį pasaulinį karą, su savo „nepalyginamo žmogiškumo ir krikščioniškos meilės dvasia“, pažymėjo anuomet I. Zolli.
Kitas iškalbus Italijos žydų padėkos popiežiui pavyzdys: Trečiojo Italijos žydų kongreso 1946 m. kovą priimta rezoliucija, kurios tekstas įrašytas į atminimo lentą, paliudijo „giliausius dėkingumo jausmus, kurie įkvepia visus žydus Pijaus XII atžvilgiu“. Lenta pakabinta į muziejų paverstoje liūdnai pagarsėjusioje buvusioje nacistų SS rintinės štabo būstinėje Via Tasso, Romoje.
Nuo 2009 m. Bažnyčia vadina Pijų XII garbinguoju Dievo tarnu, titulu, kuris reiškia, jog Bažnyčia yra pripažinusi, kad jis herojiškai praktikavo visas dorybes ir todėl gali būti laikomas pavyzdingu krikščioniu. Bylos eigai dabar reikalingas stebuklo įrodymas, priskiriamas garbingojo užtarimui. (SAK / VaticanNews)
