„Oranta“ Kyjive – viltį teikianti mozaika
Karo metu šis atvaizdas yra ne tik meno šedevras, bet ir ramstis, įkvepiantis vilties ir jėgų tautai, simbolizuojantis nepajudinamą tikėjimą nepaisant skausmo. Interviu Vatikano žiniasklaidai Ukrainos viduramžių istorikas Dmytro Hordienko, Kyjivo Šv. Sofijos nacionalinio ansamblio mokslinis vadovas, pasakoja apie šios Dievo Motinos mozaikos istoriją ir reikšmę.
XI a. Bizantijos meistrų pastatyta bažnyčia yra ne tik meno šedevras, bet ir visos šalies dvasinis bei simbolinis centras. Dmytro Hordienko pasakoja, kad „Oranta“ simbolizuoja dieviškąją išmintį, miesto ir Bažnyčios apsaugą, ji globojo Ukrainą per šimtmečius trukusius iššūkius, karus ir atstatymus. Bizantijos meistrų sukurta mozaika „Oranta“ Kyjivo Šv. Sofijos katedros apsidėje yra didžiausias katedros paveikslas, jo matmenys siekia penkis su puse metro. Iškeltomis maldai rankomis Dievo Motina yra vienas seniausių ikonografinių Mergelės Marijos atvaizdų, labai paplitęs bizantiniame mene, ypač Konstantinopolyje. Bizantijos laikais Mergelė Marija buvo vaizduojama kaip miesto globėja.
Virš Dievo Motinos atvaizdo yra užrašas graikų kalba – 46-osios psalmės žodžiai: „Dievas yra joje, ji nebus sunaikinta rytui auštant”. Istorikas aiškina, kad „Orantos“, kuri pažodžiui reiškia „besimeldžianti“, įvaizdis yra biblinės kilmės. Tai nuoroda į Išėjimo knygą, kur pasakojama kaip Mozė vedė Izraelio tautą į Pažadėtąją žemę ir įvyko mūšis su amalekiečiais. Mozė pakėlė rankas maldoje Viešpačiui. Kol jis meldėsi, izraelitai laimėjo; kai pavargęs jis nuleido rankas, jie pradėjo pralaimėti. Tada kiti palaikė jo rankas, kad jis galėtų toliau melstis, o žmonės – laimėti. „Taigi, Kyjivo „Oranta“ amžinai išlieka maldos Dievui pozicijoje. Centriniame kupole pavaizduotas Kristus; todėl jis meldžiasi Dievui už savo žmones ir savo miestą. Šis aspektas įkvėpė pavadinimą „Neįveikiama siena“. Legenda liudija, kad 1240 m. totoriai smogė Kyjivo Šv. Sofijos katedrai, tačiau gyventojai priešinosi. Jie priešinosi ir 1918 m. sausį, kai Rusijos bolševikų kariuomenė bombardavo miestą. Taip pat ir 2025 m. birželio 10 d., per vieną iš Kyjivo bombardavimų. Tačiau „Oranta“ vėl priešinasi“, – pasakoja istorikas.
Dramatišką šių metų žiemą vilties žinia yra reikalingesnė nei bet kada anksčiau. Dėl kritinės infrastruktūros bombardavimo sostinėje ir kituose miestuose bei stingdančio žiemos šalčio milijonai žmonių Ukrainoje savaites ar net mėnesius neturėjo šildymo ar elektros. Duodamas interviu telefonu, Hordienko sirgo plaučių uždegimu – jo namuose temperatūra tesiekė 8 laipsnius šilumos. Ukrainos žmonės daro viską, kas įmanoma, aukodami savo jėgas ir dažnai gyvybes, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos, o Dievo Motina juos saugo pakėlusi rankas į Dievą. Neįveikiama Siena, tūkstantmetė Ukrainos istorijos ir kultūros liudytoja.
(DŽ/Vatican News)
