„Bažnyčia laikė atvėrusi duris, o jie įlipo pro langus!“
2025 m. Krikšto paprašė ir gavo virš 10 000 suaugusiųjų ir virš 7000 jaunuolių. Per dešimt metų daugiau nei pusantro karto nacionaliniu mastu, o atskirose vyskupijose – keletą kartų išaugęs jaunuolių ir suaugusiųjų prašymų skaičius suteikti Krikšto sakramentą Prancūzijos katalikų spaudoje neretai vadinamas „fenomenu“. Be abejo, juo labai džiaugiamasi, tuo pat metu pabrėžiama, kad svarbiausia yra ne pats skaičius, bet Dievo darbas žmonėse ir autentiškas sielovadinis palydėjimas tų, kurie nori pradėti krikščionišką gyvenimą – gyvenimą, kuris yra gyvenamas kartu su save apreiškusiu ir įsikūnijusiu Dievu. „Tai, ką norime parodyti visiems žmonėms, kurie beldžiasi į mūsų bendruomenių duris, yra Jėzus – Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Norime, kad per Šventąjį Raštą, maldą, sakramentus, bendruomeninį gyvenimą kiekvienas asmeniškai Bažnyčioje patirtų gyvybingą Kristaus meilę jam“, – komentuoja kitas prancūzų ganytojas, Bordo miesto vyskupas augziliaras Jeanas-Marie Le Vert’as, rašydamas apie Krikšto prašymų „sprogimą“ jo vyskupijoje.
Suaugusiųjų ir jaunuolių katechumenato kelyje pirmasis gavėnios sekmadienis yra liturginis galutinio kvietimo ir atsiliepimo metas. Tai, beje, labai senas ištakas turinti tradicija, kaip liudija IV amžiaus piligrimė Egerija. Po ilgos kelionės pasiekusi Jeruzalę ji stebėjo apeigas gavėnios pradžioje, kurių metu katechumenai ištardavo savo vardus, o kunigas juos užrašydavo. Šiandien, galima pridurti, prašantieji Krikšto turi įteikti vyskupui laišką, kuriame trumpai pristato save, savo motyvus, savo kelią.
„Jų širdyse glūdi troškimas: troškimas melstis, Absoliuto, gėrio, brolybės ir Dievo, apie kurį jie praktiškai nieko nežino, pažinimo troškimas. Jie atskleidžia, kad kur yra troškimas, ten yra ir kelias. Jie nori suprasti, atrasti tikėjimą, Evangeliją. Pirminė jų pašaukimo priežastis yra Šventoji Dvasia, Dievas, kuris veikia. Ir tai mus įpareigoja išlikti nuolankiais. Neretai jie atėjo į mūsų bendruomenes keliais, kurių neįsivaizdavome – Bažnyčia laikė atvėrusi duris, o jie įlipo pro langus! Tai tam tikras „atsigavimas“ po smarkiai sumažėjusio vaikų iki 3 metų Krikštų skaičiaus“, – viename vasario mėnesio interviu pažymėjo Pontuazo miesto, priklausančio Paryžiaus aglomeracijai, vyskupas Benoît Bertrand’as, Prancūzijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas. Pasak jo, prieš keletą metų Puntuazo vyskupijoje buvo kelios dešimtys norinčių gauti Krikštą, o šiemet – virš 400. Katechumenų, tarp kurių labai daug jaunuolių ir jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus, biografijos labai įvairios – dauguma kilę iš kultūriškai krikščioniškų, bet visai nepraktikuojančių šeimų. Tame pat pokalbyje pažymėta, kad kai kas ateina iš sekuliarios ar ateistinės aplinkos, kur apie Dievą visai nebuvo kalbama. Kai kas – iš islamo ar kitų religinių bendruomenių. Kai ką ateiti paskatino draugo liudijimas, kai ką – mintys internete. Kai ką – susitikimas su tvirtų įsitikinimų kitų religijų, islamo išpažinėjais, paskatinęs klausti apie savo įsitikinimus.
Šiomis dienomis krikščioniška prancūzų radijo stotis RCF pristatė 49 metų advokatę Carole, kuri yra viena iš 460 katechumenų, šiemet priimsiančių Krikštą Lione. Ji pasakoja, kad užaugo „labai ateistinėje“ šeimoje, kur kalbėti apie Dievą buvo kone uždrausta. Vėliau gautame išsilavinime buvo pabrėžiami išskirtinai neigiami reiškiniai Bažnyčios istorijoje ir jos susidarytas Bažnyčios vaizdinys buvo labai negatyvus. Viskas pasikeitė 2024 m. sausį, kai per žiemos atostogas Italijoje, Turino mieste, panoro apžiūrėti gražiai atrodžiusią bažnyčią, įžengė į ją, atsisėdo priešais Prakartėlę ir, Carole žodžiais, „nebegalėjo iš jos išeiti“. „Nežinia kas, bet kažkas atsitiko“. Kažkoks žmogus vėliau jai rekomendavo Érico-Emmanuelio Schmitto knygą „Ugnies naktis“ apie labai skirtingą, bet kažkuo savo netikėtumu panašią susitikimo su Dievu patirtį Sacharos dykumoje, kuri moteriai padarė didelį įspūdį. Ji ėmusi ieškoti informacijos internete – skaityti, klausytis tinklalaidžių, žiūrėti populiarų serialą „The Chosen“. O taip pat įžengdavo į bažnyčią per Mišias – iš pradžių kelioms minutėms, paskutiniame suole, o vėliau – vis ilgiau. „Aš aiškiai jaučiu tikėjimą. Aš myliu Jėzų, noriu eiti jo pėdomis, sekti juo. Tai tampa akivaizdu“, – sako Carole, pirmąjį šių metų gavėnios sekmadienį atsiliepusį į vyskupo kvietimą išreikšti norą priimti Krikštą. Tai, pasak jos, „būdas pasakyti: „Taip, Kristau, taip, Jėzau, taip, noriu sekti tavimi, taip, myliu tave““. „Mano tikėjimas tik gimsta. Tai naujas tikėjimas, manau, kad jame yra daug gaivos. Jaučiu poreikį juo dalytis, jo neslepiu, manau, kad netgi jaučiu tam tikrą pareigą juo dalytis“, – priduria Carole. (RK / Vatican News)
