Palaimintasis Cura Valera
Beatifikacijos apeigos, kurioms popiežiaus vardu vadovavo kardinolas Marcello Semeraro, vyko Uerkal-Overos miesto bažnyčioje, kur didžiąją gyvenimo dalį palaimintasis tarnavo.
Kun. Salvadoras Valera Parra (1816–1840–1889), ispanų vadinamas Cura Valera (klebonu Valera), kartais lyginamas su garsiuoju prancūzų nuodėmklausiu šv. Jonu Vianėjumi – Arso klebonu. Kai 1954 m. Kartachenos vyskupas pradėjo rengtis Cura Valeros beatifikacijos ir kanonizacijos bylai, daugybė žmonių kreipėsi norėdami paliudyti apie kunigo dorybes ir nuopelnus.
Apie palaimintąjį sukurtas dokumentinis filmas, išleista keletas knygų, Ispanijoje veikia Garbingojo Dievo tarno Cura Valera asociacija, daug prisidėjusi, kad 1989 m. būtų atnaujintas bylos svarstymas. 2021 m. popiežius Pranciškus leido jį vadinti Garbinguoju Dievo tarnu – titulu, reiškiančiu, kad Bažnyčia pripažįsta jo krikščioniškąsias dorybes, o 2025 m. popiežius Leonas XIV patvirtino Šventųjų skelbimo dikasterijos išvadas dėl stebuklingo pagijimo atvejo, 2007 m. įvykusio JAV.
„Jis gyveno siekdamas patikti Dievui malda, visišku neturtu, saikingu ir paprastu gyvenimu, atgaila ir pasninku bei visais būdais skatino savo parapijos tikinčiuosius siekti šventumo“, – pažymima Šventųjų skelbimo dikasterijos portale.
Nuo pat kunigystės šventimų 1840 m. Cura Valera tarnavo toje pačioje gimtinės bažnyčioje, už nuopelnus klebonui suteiktas arkiklebono titulas, o vėliau jis buvo pagerbtas ne vienu valstybiniu apdovanojimu. Be kitų socialinių darbų, jis su vienuolijos steigėja šv. Terese Jornet, 1974 m. popiežiaus šv. Pauliaus VI paskelbta šventąja, įsteigė senelių slaugos ir globos centrą.
Uerkal-Overos klebono Cura Valeros beatifikacija – džiugi šventė ne tik jo gimtojo miestelio, kur jau stovi palaimintojo statula, gatvė ir mokykla pavadintos jo vardu, bet ir kitapus Atlanto – Rod Ailando (JAV) tikinčiųjų bendruomenei. Stebuklo, kurį 2015 m. patvirtino Šventųjų skelbimo dikasterija, tyrimas vyko Rod Ailendo valstijos sostinėje Providense. (SAK / VaticanNews)
