Pal. E. Profittlichas SJ apie krikščioniškąjį optimizmą
2025 rugsėjo 6 d. jis paskelbtas palaimintuoju, o 2026 vasario 21 d. pirma kartą švęstas jo liturginis minėjimas, kurio proga Talino katalikų vyskupija parengė dviejų dienų programą. Tarp jos dalyvių ir pranešėjų – Vatikano santykių su kitomis valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris.
„Norėčiau pasakyti visiems, koks, kai visiškai save patikime jam, Dievas yra geras ir kokie galime būti laimingi, kai esame pasirengę paaukoti visą savo gyvenimą ir laisvę Kristui. Žinau, kad Dievas yra su manimi. Viskas bus gerai. Mano gyvenimas, o jei reikės, ir mano mirtis, yra gyvenimas ir mirtis su Kristumi. Ir tai yra neapsakomai gražu“, – jau cituotame laiške rašė jėzuitas.
Jam skirtoje interneto svetainėje www.profittlich.eu skelbiamos įvairių homilijų, laiškų, meditacijų ir kitų tekstų ištraukos, liudijančios apie jo gilų pasitikėjimą Dievu net ir tada, kai aplink siautė baisi audra. Viename 1935 m. tekste jis dalijasi mintimis apie krikščioniškąjį optimizmą.
„Šiandien yra daug krikščionių, kurių mintys apie Dievo karalystę mūsų laikais niūrios. Jie mato tiek daug blogio ir bedievystės šiandieniniame pasaulyje, kad tamsios mintys apie Kristaus Bažnyčios ateitį neapleidžia jų širdžių“, – rašo Talino ganytojas, žvilgsnį nukreipdamas į kaimyninę bolševikinę Rusiją, siekusią išplėšti visą tikėjimą iš žmonių širdžių, o geresnės ateities prošvaisčių, anot jo, nematyti. Daug kam atrodo, pripažįsta jėzuitas, kad blogis laimi prieš gėrį, bedievystė prieš tikėjimą ar kone velnias – prieš Dievą. Bet ir arti, šalia, daug žmonių sako, kad krikščionybė paseno, kad žmonija formuos savo gyvenimą pagal savo valią, be Bažnyčios, be tikėjimo ir be Dievo, vyresnių tikinčiųjų kartą keičia nauja, mažiau tikinti ir pamaldi. Taip, tiesa, kad žvelgiant į dalykus iš šalies, galima turėti tokių minčių.
„Antra vertus, tokios abejonės ir baimės yra paviršutiniško tikėjimo požymiai, požymiai, kad žmogus dar nėra visiškai pasinėręs į tikėjimo realybę, kad jis vadina save krikščioniu, bet negyvena pagal gausų ir turtingą Kristaus mokymą. Iš tiesų, tikrai tikintis žmogus mato pasaulį visiškai kitokiu žvilgsniu. Jo tikėjimas suteikia jam toliaregį regėjimą ir jautrią klausą. Jis gali matyti ir girdėti tai, ko kiti žmonės negali“, – tęsia E. Profittlichas SJ. Kaip, anot jo, medžiotojas išlavina savo jusles, leidžiančias jam miške matyti pėdsakus ir girdėti garsus, kurių kiti nemato ir negirdi, taip ir tikintis žmogus gali išlavinti savo pojūčius dieviškumui ir Dievo veikimui atpažinti. Ir tada jis matys pasaulį visai kitaip, ne vien dalykų išorę, bet ir vidų, įsitikindamas Viešpaties, sakiusio, kad jis ir jo Tėvas visada nenuilstamai darbuojasi, žodžių tikrumu.
Pirmiausia tikintysis mato Dievo darbą gerų žmonių širdyse, kuriose malonė nugalėjo žmogiškos prigimties silpnumą ir nuodėmingumą. Tačiau čia jo žvilgsnis nesustoja – jis mato Dievo darbą ir širdyse tų, kurie kitiems yra nedorėliai. Ir jų sielose Dievo malonė jau pradėjo savo darbą. Ir ten gėris jau dygsta, leidžia šaknis, auga ir šakojasi! Reikia kantrybės. Reikia, kad šias sielas paliestų daugiau šlovingos bei šiltos Dievo ir kitų meilės spindulių. Tada ir jose užsimegs gerų ketinimų pumpurai, kurie subrandins gerų darbų vaisius. „Dievo gailestingumas veikia net ten, kur jo jau niekas nesitiki. Jis veikia net Rusijoje. Ir net jei bedieviai ten sudegintų visus šventus atvaizdus ir sunaikintų visas bažnyčias, jie vis tiek negalėtų sustabdyti Dievo veikimo“, – rašo ganytojas. Taip, bedievystės ir barbariškumo audros gali nuplėšti visus religinio gyvenimo žiedus, palaidoti juos po purvo ir dumblo sluoksniu, bet paties religinio gyvenimo jos nesunaikins, nes žmogaus sielos gelmėje veikia paslaptingos dieviškos jėgos, kurios vėl išaugins daigus.
Žinodamas, kad Dievas veikia pasaulyje, tikintysis gali išlikti tvirtas ir ramus visose gyvenimo audrose, nenusiminti dėl vadinamųjų „naujų pasaulėžiūrų“, chaoso ir karų. Jis žino, kad joks pasaulio melas negali paneigti tiesos. Tokią dievišką ramybę, tokį šventą optimizmą dėl to, kad Dievo darbas galiausiai įveiks blogį liudijo, net ir mirties akivaizdoje, didieji tikintieji, priduria Talino arkivyskupas, kankinys ir palaimintasis, pats įžengęs į jų tarpą. (RK / Vatican News)
