A. J. Bačkis. Kardinolystės 25 metai
1961 m. kovo 18 d. Romos katedroje – Laterano bazilikoje – įvyko diakono A. J. Bačkio kunigystės šventimai. Kunigystės šventimus popiežiaus katedroje yra gavę ir kiti lietuviai dvasininkai, pačiais tamsiausiais Bažnyčios Lietuvoje metais studijavę Romoje, be vilties sugrįžti į gimtąją šalį. Ji buvo okupuota ir rusinama, atskirta nuo pasaulio ir valdoma totalitarinio režimo, vykdžiusio atvirą kovą su laisvu žodžiu ir krikščioniškojo tikėjimo išpažinimu. Kardinolas A. J. Bačkis, 1991 m. pasiųstas į Vilnių popiežiaus Jono Pauliaus II, sugrįžo į laisvą ir nepriklausomą valstybę ne kaip eilinis kunigas, o kaip Lietuvos sostinės arkivyskupas. Šiuo sprendimu šventasis popiežius, iš Lenkijos kilęs Jonas Paulius II dar kartą paliudijo savo ypatingą prielankumą Lietuvai, Bažnyčiai Lietuvoje ir pačiam kardinolui A. J. Bačkiui.
Vienas iš pirmųjų Jono Pauliaus II artumo lietuviams gestų buvo 1979 m. sprendimas, kuriuo jis Bažnyčios diplomatu Vatikano nunciatūrose dirbusį lietuvį A. J. Bačkį paskyrė į atsakingas pareigas Romoje, Vatikano valstybės sekretoriato užsienio reikalų skyriuje: į viceministro pareigybei prilystančias Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos pasekretorio pareigas. Ši taryba buvo vienas iš svarbiausių sekretoriato sektorių dėl augančio skaičiaus kraštų, užmezgančių oficialius santykius su Vatikanu. Jei 1978 m. Vatikanas palaikė diplomatinius ryšius su 80 kraštų, Jono Pauliaus II popiežystės pabaigoje jų buvo dvigubai daugiau – 174. Tai buvo Jono Pauliaus II popiežiavimo nuopelnas, pasiektas per garsiuosius jo diplomatus kardinolus Agostino Casaroli ir Achille Silvestrini, kurių artimiausias bendradarbis buvo A. J. Bačkis.
1988 m. popiežius Jonas Paulius II A. J. Bačkį konsekravo vyskupu ir nuncijumi Nyderlanduose, po trejų metų paskyrė Vilniaus arkivyskupu ir neeilinės Vyskupų sinodo asamblėjos suvienytos Europos klausimais žinios komisijos sekretoriumi, 2001 m. –kardinolu. Toje pačioje konsistorijoje 2001 m. vasario 21 d. su A. J. Bačkiu kardinolu paskirtas būsimas popiežius, Argentinos sostinės Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio.
1993 m. A. J. Bačkis Vilniuje priėmė Lietuvoje apsilankiusį popiežių Joną Paulių II, kelis kartus buvo išrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku, 2005 m. po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties dalyvavo konklavoje, kurioje popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XVI, o 2013 m. šiam pasitraukus iš vyriausiojo Bažnyčios ganytojo pareigų, buvo konklavos, išrinkusios popiežių Pranciškų, dalyvis. Tais pačiais metais kardinolas baigė savo kaip Vilniaus arkivyskupo pareigas, tačiau 2015 m. buvo išrinktas Lietuvos Bažnyčios atstovu Sinodo XIV eilinėje asamblėjoje apie šeimos misiją.
A. J. Bačkis: Kristus mums neuždėjo ant pečių naujos naštos, bet atskleidė, koks buvo Dievo planas nuo pat pradžių
Aptardamas sinodo apie šeimos misiją Bažnyčioje ir pasaulyje asamblėjos darbų rezultatus kardinolas A. J. Bačkis Vatikano radijui priminė, kaip svarbu suprasti ir įgyvendinti Vatikano II susirinkimo mokymą.
„Per sinodus, – pasak kardinolo A. J. Bačkio, – mes grįžtame prie tos intuicijos, prie tų nuorodų, kurias kurias paliko Vatikano II susirinkimas. Dievo tauta, pasauliečiai visi eina kartu. Šeima Dievo tautoje yra pagrindinis elementas, svarbiausia ląstelė. Šeima yra visos Bažnyčios pagrindas. Reikia, kad tikinčiųjų bendruomenė eitų šiuo keliu. Žiūrėkime, kiek Vatikano II susirinkimas suteikė galių – buvo pasiūlyta kurti pasauliečių tarybas, sielovadines tarybas, ekonomines tarybas, bet pažiūrėkime, kiek tai įgyvendinta Bažnyčioje. Lietuvoje, manau, dar reikia gero šuolio pirmyn. Yra parapijų, kuriose labai gražiai tai įgyvendinta, bet kitur yra senas klebono įvaizdis, visagalio klebono, kuris viską turi savo rankose.“
„Sinodas, – tęsė kardinolas A. J. Bačkis, – ne naują mokymą paskelbė, bet parodė visos Bažnyčios ganytojų jautrumą šeimai, kad jie žiūri, kokioje padėtyje šiandien pasaulyje gyvena šeima.“
„Su ganytojiška atsakomybe priminėme Bažnyčios poziciją, kuri yra Kristaus išreikšta pačioje Evangelijoje – santuokos neišardomumą, apie kurį šiandien bijoma kalbėti. Kristus mums neuždėjo ant pečių naujos naštos, bet atskleidė koks buvo Dievo planas nuo pat pradžių. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, norėjo, kad jie taptų viena. Kristus labai aiškiai pasakė: Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria. Tai yra mums visiems galiojantys Evangelijos žodžiai, nuo kurių negalime atsiriboti. Toks yra mūsų Bažnyčios mokymas.“ (SAK / VaticanNews)
