A. Gaudi darbas: nuo savo prie Dievo šlovės
Pagrindinį Šv. Šeimos (Sagrada Familia) bazilikos, kurią 2010 lapkričio 7-ąją pašventino popiežius Benediktas XVI, bokštą stengtasi užbaigti iki „Dievo architekto“ Antoni Gaudi mirties šimtmečio, minėsimo 2026 birželio 10-ąją. Kaip jau pranešta prieš keletą dienų, sėkmingai surinktas centrinio bazilikos bokšto, dedikuoto Jėzui Kristui, smailės kryžius. Su juo bokštas siekia 172,5 metrų aukštį.
Pasak kardinolo, Barselonos Bažnyčia šimto metų sukaktį nuo A. Gaudi mirties jau seniai troško paminėti kartu su popiežiumi, apie tokią galimybę jis jau kalbėjo su popiežiumi Pranciškumi. Barselonos arkivyskupas pridūrė, kad džiaugiasi, jog Sagrada Familia bokšto statymo darbai vyksta pagal planą. Tačiau, anot jo, džiaugiamasi ne tik šiuo nuostabiu statiniu, bet ir didžiuojamasi sumanytojo talentu bei krikščionišku tikėjimu.
Kaip žinia, 1852 metais gimęs A. Gaudi, tuo metu jaunas, bet jau Barselonoje žinomas architektas, Sagrada Familia projektą, kurį visiškai pakeitė pagal savo talentą ir vaizduotę, į savo rankas perėmė 1883 m. Iš pradžių jo sumetimai buvo daugiau profesiniai, nei religiniai: ilgalaikis ir viešos paskirties projektas, leidžiantis užsidirbti pragyvenimui ir pelnyti kitiems ateities projektams reikalingą reputaciją. Tuo metu A. Gaudi krikščioniškas gyvenimas buvo menkas ir neturėjo didesnio poveikio. Tačiau kai 1926 birželį architekto gyvybė netikėtai nutrūko – jis žuvo nelaimingame įvykyje – jis jau buvo gilaus tikėjimo ir didelio pamaldumo žmogus, kiekvieną dieną dalyvavęs Mišiose, viską atidavęs – jis mirė beturtis – Sagrada Familia statyboms jau ne dėl savo, bet Dievo šlovės, kurią išreiškia turtinga Sagrada Familia skulptūrų, formų ir simbolių teologija.
2000 m. buvo pradėta jo beatifikacijos byla. 2025 m. balandžio 14 d. dekretu, vienu iš paskutinių popiežiaus Pranciškaus veiksmų, A. Gaudi pripažintas „garbinguoju Dievo tarnu“ – tai titulas, žymintis svarbią pažangą beatifikacijos byloje. Kaip savo atsiminimuose pažymėjo keli jo draugai ir bendradarbiai, bažnyčia augo ir stiebėsi lygiagrečiai su jos autoriaus dvasine kelione. Biografai pažymi, kad A. Gaudi jau buvo keturiasdešimtmetis, kai iš tiesų brandžiai priėmė tikėjimą ir padarė jį savo gyvenimo pagrindu.
„Negalime suprasti Gaudi architektūros nežinodami jo dvasinio kelio“ – pažymi vasario 25–27 dienomis Barselonoje surengto tarptautinio kongreso organizatoriai. Sagrada Familia tam tikra prasme yra akmenyje užrašytas tikėjimas, kurį architektas palaipsniui išpažino vis brandžiau, jo ir daugybės kitų malda, kylanti pas Dievą. Kongresą „Gaudi: menas, grožis ir slėpinys“ atidarė kardinolas Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas emeritas. Pats kongresas yra dalis turtingos „Gaudi metų“ programos dalis. (RK / Vatican News)
