Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (sausio 25 d.)
„Visi bažnytiniai jubiliejai skirti aktyvinti pastoraciniam veikimui ir žmonių sąmoningumui, kad esame didelės tikinčiųjų šeimos dalis. Jubiliejinės datos primena istoriją ir prieš mus gyvenusių žmonių tikėjimą. Jie labai stengėsi palikti paveldą, kuriuo dabar mes naudojamės net nesusimąstydami, kokių aukų ir pastangų reikėjo statant parapijas, bažnyčias ir institucijas, kurios šiandien mus palaiko ir saugo. Nors jubiliejai skirti atminimui, jie taip pat aktyvina mūsų kartos tikėjimo pastangas. Semdamiesi įkvėpimo iš praeities, galime atrasti savo laiko būdus perteikti Jėzaus dovanotą meilės žinią“, – praeities svarbą šiems laikams pokalbyje su dienraščio Bernardinai.lt bendradarbe Aurelija Plokštyte apibendrina arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Pirmajame šių metų žurnalo „Artuma“ numeryje skaitytojų laukia straipsnis „Gyvas vilties ženklas šiandienos Lietuvoje“, skirtas sausio 27-ąją minimai palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo Dangui liturginio minėjimo dienai. Straipsnio autorius Mindaugas Rukanskis skaitytojams pristato 2003 metais veiklą pradėjusią Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugiją, jos narius ir pagrindinius siekius.
Draugijos veikla vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis. Visų pirma – narių dvasinio gyvenimo ugdymas per didesnį palaimintojo Jurgio pažinimą. Antroji kryptis – gailestingumo darbai. Trečioji – liudijimas visuomenėje.
„Draugija yra atvira ir kviečia visus praktikuojančius katalikus, trokštančius gyventi Evangelijos dvasia ir branginančius palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasinį palikimą, norinčius tapti mažomis Kristaus švieselėmis šiuolaikinės visuomenės šešėliuose, jungtis į veikiančius skyrius savo parapijose ar steigti naujus.
Šiandienėje Lietuvoje, kur akivaizdus visuomenės susiskaldymas, pykčio proveržiai, vis sunkiau girdimas pagarbus dialogas, tiesa painiojama su melu, o laisvas žodis susiduria su atmetimo kultūra, stiprėjanti sekuliarizacija, menkėjanti pagarba tradicinei šeimai ir žmogaus gyvybei atskleidžia, kokie reikalingi yra dvasinis atsinaujinimas ir tikrosios bendrystės paieškos. Tokių reiškinių akivaizdoje Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija tampa gyvu vilties ženklu. Ji buria įvairaus amžiaus, profesijų ir politinių pažiūrų žmones, trokštančius gyventi krikščioniškomis vertybėmis ir grįžti prie bendruomeniškumo, dialogo, santaros, taikaus ir pagarbaus bendravimo bei vienybės dvasios“, – rašoma žurnalo „Artuma“ straipsnyje, kuriame pristatoma Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos veikla.
„Aukojimas Bažnyčioje yra ne mokėjimas už religines paslaugas, bet laisvas tikėjimo veiksmas“, – tokia citata pradedamas kun. Andriaus Končiaus straipsnis apie Bažnyčios finansų klausimus, skelbiamas dienraštyje Bernardinai.lt.
„Šiandienos Lietuvoje parapijos finansai iš esmės yra bendruomenės iždas, skirtas parapijos gyvenimui ir pastatų išlaikymui, o tikslinės rinkliavos perduodamos pagal aiškią paskirtį. Kunigo pragyvenimas turi būti užtikrinamas, bet aukos už patarnavimus ir intencijas negali tapti reikalavimu. Skaidrumas čia yra ne nepasitikėjimas, bet evangelinis principas, kuris saugo ir tikinčiuosius, ir dvasininkus: aiškūs registrai, ekonominė taryba, kolegialus skaičiavimas, pagarba aukotojo intencijai.
Galiausiai finansų klausimas Bažnyčioje visada yra ne tik administracinis, bet ir dvasinis. Pinigai patys savaime nėra blogis; blogis atsiranda tada, kai jie užima Dievo vietą širdyje. Bažnyčia iš tiesų yra labai turtinga – šalia laikinųjų gėrybių didžiausias jos turtas yra Dievo malonė ir tarpusavio meilė. Todėl tikrasis atsakymas į Bažnyčios ir pinigų klausimą yra ištikimybė mažmožiuose, laisva ir sąžininga auka, ir pastangų kultūra, kurioje skaidrumas tampa meilės forma“, – rašo kun. Andrius Končius dienraštyje Bernardinai.lt.
